Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad 1990-2019 metais vėžio atvejų tarp 14-49 m. amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.
Nors ekspertai perspėjo, kad iš dalies šį padidėjimą galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Tarptautinė mokslininkų komanda, atlikusi šį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra prasta mityba, rūkymas ir alkoholis. Tačiau, pasak jų, „vis dar neaišku, kodėl daugėja vėžio atvejų ankstyvame amžiuje“.
2019 metais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų asmenų, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990 metais, teigiama tyrime.
Mirtiniausi vėžiniai susirgimai buvo krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio.
Krūties vėžys buvo dažniausiai diagnozuojamas per tris dešimtmečius.
Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės, kur nosies nugarėlė susilieja su gerklės viršumi, ir prostatos vėžio atvejų. O kepenų vėžio mažėjo 2,9 proc. atvejų per metus.
Priežastys išlieka „neaiškios“
Tyrėjai naudojo 2019 metų Pasaulinio ligų masto tyrimo duomenis, analizuodami 29 skirtingų vėžio rūšių paplitimą 204 šalyse.
Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys.
Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys aptinkamas anksčiau, tačiau tik kelios šalys atlieka tam tikrus vėžio tyrimus jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Tyrime teigiama, kad šią didėjimo tendenciją gali lemti ne tik netinkama mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, fizinis neveiklumas bei nutukimas.
Modeliuojant sudaryta prognozė, kad iki 2030 metų jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių vėžio atvejų skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40-49 metų amžiaus žmonių.
Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 1990 iki 2019 metų pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 proc. – tai taip pat iš dalies lėmė didėjantį susirgimų skaičių.
Dvi Belfasto Karalienės universiteto gydytojos Ashleigh Hamilton ir Helen Coleman teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kas lemia dažnėjančius atvejus.
„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias pastebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad tam įtakos turi gyvenimo būdo veiksniai, o naujos sveikatos sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobiota, lauko oro tarša ir įvairūs žalingi poveikiai ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, dar tik tyrinėjamos“, – teigė jos su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.
