Visa tiesa apie dantų tiesinimą: kada neverta skubėti

Jau keletą dešimtmečių mūsų sąkandžio ir laikysenos ryšį nagrinėjantys mokslininkai įrodė, kad netaisyklingas sąkandis, kurį, beje, turi 85 proc. žmonių, tiesiogiai susijęs su netaisyklinga mūsų laikysena.

Taigi kartais užtenka teisingų laikyseną koreguojančių pratimų, kad neprireiktų tūkstančius kainuojančio ortodontinio gydymo. Ir atvirkščiai – šiuolaikinė manija tiesintis dantis, nekreipiant dėmesio į stuburo iškrypimus, yra tik pinigų išmetimas į balą, nes problema sugrįžta.

Reikėtų keisti amžių, kada vaikams koreguojamas sąkandis?

Pasak Lietuvos sporto universiteto dėstytojos asistentės, kineziterapeutės Giedrės Jurgelaitienės, sąkandžio ir laikysenos ryšys – pasaulyje labai plačiai nagrinėjama tema.

„Nagrinėjant laikyseną ši tema aktuali todėl, kad keičiasi žmonių įpročiai, labai stipriai keičiasi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų laikysena, o tai lemia įvairius sutrikimus, skausmus, pagaliau nusidėvėjimą, t. y. dėl neteisingos padėties mūsų kūnas pasensta anksčiau nei turėtų. Kalbant apie apatinio žandikaulio funkciją, mes kasdien jį naudojame tiek kalbėjimui, tiek valgymui, geram jo funkcionavimui, ypač kramtomajai funkcijai skiriame per mažai dėmesio. Patys gydytojai labiau rūpinasi dantų pažeidimais, kariesu, dantenų ligomis, t. y. sąkandžio koregavimas ankščiau buvo daugiau estetinio pobūdžio.

Vaikams plokštelės būdavo dedamos anksti, kadangi manyta, kad sąkandis turi būti koreguojamas iki 13-15-tų metų, t. y. iki brendimo. Dabar požiūris keičiasi: anksti dedamos tik plokštelės, bet breketus dėti neskubama, leidžiama apatiniam žandikauliui pilnai sukaulėti, suaugti ir tik tuomet taisomas sąkandis. Nors daug kas dar pas mus pasišaipo iš vyresnio amžiaus žmonių, kai juos pamato su breketais, užsienyje tai jokia naujiena, nes koreguoti sąkandį būtina. Europoje jau prieš 15 metų buvo įprasta, kad jei pas odontologą ateina jau brandaus amžiaus žmogus ir jam nustatomas netaisyklingas sąkandis, dedami breketai. Lietuvoje toks požiūris atsiradęs vos prieš kelerius metus. Tik neseniai žmonės pradėjo nesivaržyti breketų“, - aiškino specialistė.

Mat esant netaisyklingam sąkandžiui pakinta apatinio žandikaulio judesiai: mes pradedame kramtyti neteisingai, mūsų kramtomieji ir giluminiai, poliežuviniai, gilieji kaklo raumenys yra didžiulėje įtampoje, jie pervargsta, dėl to keičiasi netgi mūsų galvos padėtis, taip pat greičiau nusidėvi dantys.

Tyrimas parodė, kad po ortodontinio gydymo žymiai pagerėjo laikysena

G. Jurgelaitienė atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi sąkandžio ir laikysenos priklausomybę. Didžioji dauguma tiriamųjų buvo 20 ir 28 metų amžiaus, tačiau buvo tiriama ir nedidelė 40-50 metų amžiaus žmonių grupė. Buvo įvertinta jų laikysena, sąkandis, veido profilis, klausta, ar jie kada nors nešiojo breketus, plokšteles, ar nebuvo atlikta žandikaulio operacija.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonių, turėjusių sąkandžio korekciją, galvos padėtis buvo žymiai taisyklingesnė. Pasaulyje šia tema yra atlikta daug tyrimų su vaikais. Įvertinus jų sąkandį, apatinį žandikaulį, laikyseną, vaikams buvo taikytas ortodontinis gydymas, o po jo dar kartą įvertinta laikysena bei smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Rezultatai parodė, kad vaikų laikysena žymiai pagerėjo, nors daugiau jokių priemonių jai gerinti nebuvo imtasi. Iki tol vaikai turėjo neteisingą pečių padėtį, kaklo, dubens srities ir juosmeninės nugaros dalies padėtį. Po gydymo visi šie rodikliai pagerėjo. Žinoma, laikysena netapo tobula, išoriškai pokyčiai matėsi ne daug, tačiau lyginant nuotraukas skirtumas tikrai buvo ryškus“, - pasakojo pašnekovė.

Tiesa, mažai tikėtina, kad koreguojant laikyseną labai pagerės pats sąkandis, kadangi jis sudarytas iš kaulinių struktūrų ir dantų. Tačiau apatinio žandikaulio funkcija pagerėja: pavyzdžiui, dažno iš mūsų žandikaulis juda asimetriškai, nors turėtų judėti abipusiai vienodai.

„Tirdama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario judesius, t. y. savo tiriamųjų žandikaulio nuleidimą, kitaip tariant, išsižiojimą, judesius į šonus, nustačiau, kad daugumai tiriamųjų (apie 70 proc.) judesiai buvo sutrikę – netolygūs, asimetriniai. Tai reiškia, kad mūsų apatinio žandikaulio judėjimą lemiantys raumenys kairėje ir dešinėje pusėse dirba nevienodai. Koreguojant galvos padėtį, taikant pratimus pečių juostai turėtų iš esmės pagerėti ir suvienodėti apatinio žandikaulio judesiai. Taigi žmoguje viskas tarpusavyje susiję. Kai dėstau studentams dažnai vartoju tokį posakį: žmogaus kūnas turi būti visapusiškoje darnoje – kaip laikrodžio mechanizmas. Jei viena iš tų dalių sutrinka, išsiderina ir visos likusios. Deja, tarpdisciplininio bendravimo klinikinėje praktikoje kol kas neturime. Pasaulyje dažnai yra taip: jeigu kreipiasi pacientas į ortodontą, pastarasis, radęs sąkandžio pakitimus, skiria ir ortopedo arba kineziterapeuto konsultaciją. Labai viliuosi, kad ir Lietuvoje atsiras tokia praktika“, - svarstė G. Jurgelaitienė.

Kodėl daugeliui pacientų po korekcjos dantys vėl „pabyra“

Pasak pašnekovės, sąkandžio ir laikysenos ryšys – viena iš priežasčių, kodėl vaikystėje pakoregavus sąkandį jis vėl išsiderina. Pasirodo, jei vaikui nekoreguojama laikysena, pastaroji vėl išderina sutvarkytą sąkandį, taigi pinigai išmetami į balą.

„Iš tiesų, sąkandžio korekcijai būdingas grįžtamasis ryšys – yra tendencija, kad po kurio laiko daugumai pacientų jis vėl grįžta atgal, nors ne į pradinę būklę, bet situacija gali šiek tiek pablogėti. Tai susiję ir su laikysena, ir su kramtymo funkcija, ir su mūsų įpročiais. Nevalingai mes dažnai miegame ant vieno šono, mėgstame sėdėti prie stalo pasirėmę smakrą ant vienos rankos. Tai dažnai darome visiškai nevalingai, o mūsų raumenys, gaudami nevienodą apkrovą, ilgainiui gali paveikti sąkandį. Taip pat įtakos turi mūsų įpročiai valgyti viena puse.

Iš esmės moksle susidariusios dvi mokslininkų – tyrėjų stovyklos. Vieni mokslininkai sako, kad sąkandį pirmiausiai veikia pakitusi laikysena, kiti sako, kad nuo pat gimimo žindymo, piršto čiulpimo įpročiai, ilgai užsitęsęs čiulptuko naudojimas ir pan. keičia besiformuojantį sąkandį, o tai ilgainiui pakeičia galvos, kaklo padėtį ir procesas ritasi žemyn kartais net iki pat pėdų. Taigi kol kas konkretaus atsakymo, kas šioje priklausomybėje svarbesnis, nėra. Reikia gilesnių tyrimų, kurie reikalauja didelio tikslumo bei investicijų. Kol kas apsiribojama smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, apatinio žandikaulio, kramtymo funkcijos ir galvos bei pečių padėties tyrimais. Retai kada stengiamasi apimti visą kūną“, - aiškino kineziterapeutė.

Teisingą sąkandį turi vos 15 proc. žmonių

Ortodontas Rolandas Viliamas taip pat teigė susipažinęs su tyrimais, įrodančiais sąkandžio ir stuburo padėties ryšį. Kitas klausimas – ar visada būtina į šią įtaką kištis.

„Mokslininkai tyrinėjo suaugusiųjų smilkininio žandikaulio sąnario disfunkcijos ryšį su kaklo padėtimi. Pasirodė, kad pacientai, turintys sąnario patologiją, turi ir didesnius galvos padėties pokyčius. Taip pat pastebėta, kad žmonės, turintys antro tipo sukandimą, t. y. kai yra gilus sukandimas, dėl kurio apatinis žandikaulis šiek tiek pavažiavęs atgal, dėl to praktiškai nesimato apatinių dantų (beje, ši patologija būdinga pakankamai didelei žmonių grupei), žmonės turi vadinamąją kaklo lordozę – kaklo išgaubtumą. Mat stengdamiesi kompensuoti neteisingą sąkandį jie šiek tiek nuleidžia galvą. Galbūt tai susiję su kvėpavimu, kadangi dėl sąkandžio susiaurėja kvėpavimo kanalas. Kita vertus, žmogus negali vaikščioti nuleidęs galvą – jis visada turi žiūrėti į horizontą. Taigi nors jis galvą nuleidžia žemyn, kaklą palenkia į viršų. Dėl to ir atsiranda kaklo išlinkimas.

Tuo tarpu žmonės, kurie turi turi labai išreikštą trečios klasės sąkandį, kai apatinis žandikaulis išsikiša ir beveik uždengia viršutinį, galvą labiau atlošia. Beje, antropologiniai tyrimai rodo, kad vos apie 15 proc. žmonių populiacijos turi teisingą sąkandį. Visi kiti turi vienokio arba kitokio pobūdžio nuokrypius. Gydyti šiuos nukrypimus reikia tik tuomet, jei žmogus kažkuo skundžiasi – raumeniniais skausmais veido srityje, žandikaulio sąnario skausmais. Tokiu atveju reikėtų ne tik žiūrėti, kas yra burnoje, bet ir patikrinti stuburą. Yra buvę atvejų, kai žmogui sutvarkius stuburą pasikeičia sąkandis, kadangi automatiškai pasikeičia galvos padėtis. Taigi laikysena neabejotinai veikia sąkandį. Ar sąkandis turi didelės įtakos laikysenai, kol kas į šį klausimą neatsakyta. Mat pusiausvyros išlaikymas – labai sudėtinga žmogaus kūno funkcija. Į šį procesą įtraukta be galo daug įvairių anatominių struktūrų, taigi įtakos gali turėti bet kurioje grandyje atsiradę pokyčiai“, - svarstė medikas.

Gražios šypsenos kaina – sutrikusi kramtymo funkcija

Pasak R. Viliamo, taip pat tyrėjai analizavo vaikus, kurie kartu su stuburo iškrypimais turėjo neteisingai suformuotą šoninį kryžminį sąkandį, t. y. apatinis žandikaulis vienoje pusėje dengė viršutinius dantis.

„Kadangi vaikas vystosi, po dvejų-trejų metų stuburo korekcijos sąkandis pasidaro teisingas. Taigi šiuo atveju problema kyla nuo apačios, todėl gydant vaikų sąkandį ortodontams reikėtų bendradarbiauti su kineziterapeutais, kurie gali nustatyti, ar neteisingo sąkandžio priežastis nėra susijusi su stuburu. Suaugusiam žmogui ši metodika netinka – kai kaulai suaugę, paveikti sąkandį labai sudėtinga. Tačiau iš esmės šie pokyčiai dažniausiai kompensuojami ir nesukelia jokio diskomforto. Pavyzdžiui, jeigu jūs patyrėte traumą ir viena koja, susitraukus raumenims, šiek tiek sutrumpėjo, trijose kūno vietose atsirado linkiai, kurie šį pasvirimą kompensuoja. Nors žandikaulis, pakrypus visam kūnui, automatiškai taip pat išsikreipė ir dantys tarpusavyje nebekontaktavo, gamta tokia protinga, kad ji visus šiuos dalykus kompensuoja – ilgainiui dantys prie esamos padėties prisitaiko, t. y. vien pailgėja, kiti labiau įauga į kaulą, kad kontaktas vėl atsirastų.

Aš pats visą laiką dirbu palinkęs į vieną pusę. Taigi mano kūno padėtis susiformavusi neteisinga. Taigi arba man reikia keisti profesiją, arba su tuo susitaikyti, juolab kad skausmais nesiskundžiu. Tiesa, turėjau vos keletą žmonių, kurie po stuburo korekcijos turėjo nuokrypių sąkandyje, tačiau iš visų pasaulio žmonių, kurie turi netaisyklingą sąkandį, kokiais nors skausmais skundžiasi vos 1 proc. 99 proc. žmonių, turinčių sąkandžio patologiją, niekuo nesiskundžia. Dabartinė mada tiesintis sąkandį kabėmis susijusi su šiuolaikiniu grožio kultu. Botukso injekcijos, plastinės operacijos, tiesūs ir balti dantys – visa tai yra mada. Esu matęs daug žmonių, kurie po ortodontinio gydymo negali normaliai kramtyti, jiems atsiranda skausmai veido srityje. Mat dantys atrodo gražiai, bet jie labai blogai kontaktuoja, nes jų padėtys išderintos“, - pasakojo pašnekovas.

Mediko manymu, po penkerių metų atsiras dar daugiau įrodymų, patvirtinančių sąkandžio ir laikysenos ryšį, tačiau ir tuomet vargiai reikės dažno įsikišimo atliekant sąkandžio korekcijas. Kaip jau minėta, sąkandis turi didelės įtakos galvos padėčiai, tačiau pastarąją daugeliu atvejų kompensuoja pirmas slankstelis – vadinamasis Atlanto slankstelis. Jei viskas tvarkoje, šis slankstelis tarsi uždaro kaklo padėtį, todėl pokyčiai nesileidžia žemyn. Visai kas kita, jei žmogus skundžiasi skausmais. Tokį žmogų kompleksiškai turėtų gydyti ir ortodontas, ir kineziterapeutas. Tuo tarpu net ir formuojant sąkandį dėl madingos gražios šypsenos, vertėtų pirmiausiai susitvarkyti laikyseną. Mat jei grįžtama prie įprastų padėčių, dantys ir vėl „pabyra“.