Sumažėjus gydymo paslaugų finansavimui medikų bendruomenė nuogąstauja, kad taip bus išklibinti sveikatos priežiūros sistemos pamatai, nukentės ne tik pacientai, bet ir gydytojai.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) duomenimis, pernai medikų atlyginimai sumažėjo vidutiniškai 20 proc., ilgėjo ligonių eilės. Tačiau kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai džiaugėsi išaugusiais atlyginimais, pranokstančiais premjero ir ministrų algas.
Šokiruoja sumos
Viešai paskelbti gydymo įstaigų vadovų atlyginimai sukėlė gana audringą visuomenės reakciją. Žmonės piktinosi, kad, mažinant net socialines išmokas ir tūkstančio litų nesiekiančias pensijas, medicinos įstaigų vadovams mokamos didelės algos, o kai kurių jų atlyginimai pernai net išaugo.
„Šalies politikai kviečia solidariai išgyventi ekonominę krizę, tačiau iš vienų atima paskutinį duonos kąsnį, o kitiems dar riebiau užtepa sviesto. Argi tai ne ciniška? Nemanau, kad gydytojai turi gauti mažus atlyginimus, bet šitaip elgtis sunkmečiu – mažų mažiausiai nedora“, – piktinosi į „Valstiečių laikraščio“ redakciją paskambinęs pensinio amžiaus gyventojas.
Nepagrįstai dideli kai kurių gydymo įstaigų vadovų atlyginimai nustebino ir Seimo narius, ir patį sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką. Anot jo, jei yra lėšų tokioms algoms, tuomet sveikatos apsaugos sistema finansuojama pakankamai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pareiškė, kad kai kurių gydymo įstaigų vadovų atlyginimai viršija premjero, ministrų bei Seimo narių ir yra nekorektiškai dideli.
Tačiau tokia politikų reakcija stebina LGS. „Mes tūkstančius kartų beldėmės į politikų duris su pasiūlymais susieti gydymo įstaigų vadovų darbo užmokestį su įstaigos darbuotojų atlyginimų vidurkiu ir realiais veiklos rezultatais, tačiau niekas anksčiau mūsų negirdėjo“, – apie seniai keliamą bėdą kalbėjo LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.
Atlyginimai kilo ir per krizę
Seimo Sveikatos reikalų komitetui išnagrinėjus šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimus paaiškėjo, kad ekonominė krizė kai kuriems iš jų buvo net palanki. Nemažai medicinos įstaigų steigėjų pernai pakėlė vadovų atlyginimus, kai kuriems – net 30–50 proc. Kai kuriose įstaigose atlyginimai mažinti, tačiau, pasak A.Matulo, jų dydis vis dar prieštarauja logikai.
Pastebėta, kad panašių šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimai labai skirtingi. Didžiausi nustatyti apskričių ligoninių vadovams. Štai 2008 metais Šiaulių apskrities ligoninių direktoriai vidutiniškai gavo per 19 tūkst. litų, Utenos ir Panevėžio – per 18 tūkst. litų, Telšių – per 16 tūkst., Alytaus – per 11 tūkst., Klaipėdos – per 9 tūkst. litų kas mėnesį.
Nevienodai atlyginimai buvo ir karpomi. Pernai apskričių ligoninių vadovų atlyginimai dažniausiai mažėjo ne daugiau kaip 10 proc., ir tik kai kuriose Panevėžio ir Tauragės apskričių ligoninėse – 35 proc.
Rajonų ligoninių vadovų atlyginimai taip pat skiriasi kone perpus. Kai kurių mėnesinis uždarbis siekia daugiau nei 10 tūkst., kitų – 4–5 tūkst. litų. Pribloškė Mažeikių rajono Sedos miestelio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo alga, pernai išaugusi iki 9 tūkst. litų per mėnesį. Panašios Kaltinėnų gydymo įstaigos vadovo uždarbis nesiekė 1,5 tūkst. litų.
Vadovus pamalonina steigėjai
„Tokie dideli atlyginimai atrodo paradoksaliai, nes daugumos medikų ir vadovų uždarbiai per ekonominę krizę mažėjo“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Kauno apskrities ligoninės vadovas Stasys Gendvilis.
Tačiau jis pabrėžė, kad tie dideli vadovų atlyginimai, kurie pateikiami kaip pavyzdžiai, veikiau yra išimtis nei dėsnis. Pasak S.Gendvilio, iš pateiktų maždaug 230 įstaigų vadovų atlyginimų akį rėžė apie 8 proc. Kitų vadovų atlyginimai nėra išsiskiriantys, o kai kurių uždarbiai net gana kuklūs.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas atkreipė dėmesį, kad ligoninių, poliklinikų, ambulatorijų vadovams atlyginimus nustato kiekvienos įstaigos steigėjas. Nelygu, kokia tai gydymo įstaiga, steigėjas gali būti savivaldybė, apskrities administracija ar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Jau seniai siūlėme vadovų atlyginimus susieti su įstaigos darbuotojų uždarbio vidurkiu. Tuomet vadovas būtų suinteresuotas nemažinti kolektyvui atlyginimų. O dabar tereikia gerai sutarti su steigėjais, ir jie gali iškelti atlyginimą neatsižvelgdami į įstaigos dydį ir veiklą“, – sakė LGS prezidentas L.Labanauskas.
Nestabdo medikų emigracijos
Medikai baiminasi, kad paskelbti dideli gydymo įstaigų vadovų, taip pat kai kurių specialybių gydytojų atlyginimai nuteiks prieš juos dalį visuomenės.
Pasak SAM atstovų, kartais, pavyzdžiui, anesteziologui, iš didesnės ligoninės pakviestam į rajoną, mokamas keliolikos tūkstančių litų atlygis.
„Iš tikrųjų gydytojų, ypač dirbančių rajonų gydymo įstaigose, uždarbiai nėra dideli. Tačiau „deficitinių“ specialybių – radiologų, chirurgų, anesteziologų – gydytojus į ligonines, kur jų trūksta, galima prisikviesti tik pasiūlius geresnį atlygį. Todėl jie ir išauga“, – aiškino LGS vadovas.
Pasak S.Gendvilio, nuo 2005 metų pradėjus pamažu kelti medikų atlyginimus jų vidurkis (bruto) pasiekė 3000 litų vienam fiziniam asmeniui (ne už etatą). Kad gautų tiek ar daugiau, neretai gydytojai dirba keliose vietose. Pasak Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, medikų atlyginimų augimas pristabdė jų emigraciją.
„Gal atlyginimai kilo ne tiek, kiek turėtų. Tačiau dėl to mažiau medikų išvažiavo dirbti į užsienį. Per ekonominę krizę gydytojų emigracija vėl pajudėjo, nes krito uždarbis“, – tvirtino S.Gedvilis.
Medikai tikina, kad jei įstaigų direktorių atlyginimai būtų susieti su darbuotojų uždarbiu, tai galėtų paskatinti daugiau mokėti ir jauniems gydytojams. Tai vėlgi stabdytų emigraciją. Dabar medikų ir įstaigos vadovų atlyginimai skiriasi 3–5 kartus.
Vyriausybė rengiasi reglamentuoti gydymo įstaigų vadovų atlyginimus. Bus rekomenduojama atsižvelgti į gydymo įstaigos dydį, darbo apimtį, pajamas, veiklos rezultatus ir vidutinį darbuotojų atlyginimą.
Ims reguliuoti vadovų atlyginimus
Nora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė:
SAM neturi jokios įtakos gydytojų atlyginimams. SAM yra 7 ligoninių steigėja ir tik jų vadovams nustato atlyginimus. Ministerija sau pavaldžių įstaigų direktoriams atlyginimus mažino, kaip ir visiems tarnautojams, ir jie yra vidutiniški, palyginti su kitų gydymo įstaigų vadovų uždarbiu.
2008 m. lapkritį ir gruodį buvęs sveikatos apsaugos ministras gerokai padidino gydymo įstaigų vadovų atlyginimus. Nauja ministerijos vadovybė direktorių uždarbį mažino nuo padidinto atlyginimo. Jie smarkiai sumažėjo – apie 4 tūkst. litų.
Kitų ligoninių ar poliklinikų vadovams atlyginimus nustato savivaldybės ar apskričių administracija. Manyta, kad tai darydami steigėjai elgsis protingai ir teisingai. Deja, taip nėra. Matome, kad mažo sveikatos centro ar poliklinikos vadovas uždirba daugiau nei didelės ligoninės direktorius. Dabar Socialinė ir darbo reikalų ministerija rengia Vyriausybės nutarimą, kuris turėtų sureguliuoti visų įstaigų, tarp jų ir sveikatos priežiūros, vadovų atlyginimus.
