Dabar tymai kiekvienais metais pražudo apie 145 tūkst. žmonių – dažniausiai miršta nesiskiepiję žmonės. Jungtinėse Valstijose ši liga nebelaikoma pavojinga, tačiau realybė kiek kitokia. Tiesą pasakius, tymų pavojus niekada nebuvo pasitraukęs.
Įdomu tai, kad tymų virusas – vienas iš stabiliausių ir patvariausių – šiandien atrodo lygiai taip pat kaip ir iki skiepų eros pradžios. Tymai pelnytai išlieka viena iš pavojingiausių infekcinių ligų visame pasaulyje.
Virusas ore išlieka aktyvus ir užkrečiamas iki dviejų valandų. Virusą pasigavęs žmogus, dar net nepradėjęs juo sirgti, jį platina net keturias dienas iki pasireiškiant bėrimui.
Tymų viruso stabilumas – vakcinos veiksmingumo paslaptis. „Labai dažnai virusai intensyviai mutuoja, pavyzdžiui, gripo virusas, tačiau šis virusas itin stabilus. Iš tikrųjų tėra viena vienintelė šio viruso atmaina“, – teigia Tufts universiteto Medicinos mokyklos pediatrijos profesorius Cody Meissneris.
Problemą aštrina nenoras skiepytis
Nors Jungtinės Valstijoms ir pavyko sėkmingai šį virusą pažaboti, – tai reiškia, kad sulaukiama tik atsitiktinių protrūkių – tymai iš esmės žmonėms nekelia nuolatinių problemų. Nepaisant to, garantijos, kad situacija nepasikeis, nėra.
„Be jokios abejonės jie gali sugrįžti. Turint omenyje, kad greičiausiai kalbame apie vieną iš pavojingiausių ir labiausiai užkrečiamų ligų, galime teigti, kad net 90 proc. žmonių, neturinčių imuniteto, pasitaikius progai šia liga susirgs. Tai siaubingi skaičiai, didesni nei kalbant apie gripą. Tai viena iš labiausiai užkrečiamų ir lengviausiai perduodamų mums žinomų ligų“, – perspėja C. Meissneris.
Tymai – viena iš dažniausių mažų vaikų mirties priežasčių visame pasaulyje. Kiekvieną dieną virusas pražudo apie 400 žmonių – tai maždaug 16 mirčių kiekvieną valandą, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.
„Tai labai sunki liga. Jokiais būdais ne vidutinio sunkumo susirgimas, kaip kad kiaulytė ar vėjaraupiai. Tai žymiai rimtesnės rūšies liga“, – sako pediatrijos profesorius. Net ir tie, kurie įveikia virusą, gali patirti įvairių komplikacijų – gali patinti smegenys, kilti problemų su plaučiais, kartais žmonės apkursta. Ir tai vos kelios galimos ilgalaikės komplikacijos.
Panašu, kad tymai su trenksmu grįžta ir į Jungtines Valstijas. Šiuo metu fiksuojami 67 oficialiai nepatvirtinti tymų atvejai, dauguma iš jų siejami su Disneilendu. Tai didžiausias šios ligų atvejų skaičius nuo pat 1994 metų, kai buvo oficialiai patvirtini 958 ligos atvejai. 2014 metais iš viso 27 valstijose užfiksuoti 644 tymų atvejai.
„Didžiausia bėda ta, kad žmonės nesiskiepija. Turime informacijos, kad kiekvienais metais suserga būtent tie, kurie nebūna pasiskiepiję. Jie gyvena šeimose, kurių nariai nepasiskiepiję, turi tokių pat draugų. Galbūt vaikai eina į mokyklą, kur dauguma mokinių taip pat neskiepyti nuo tymų“, – teigia Ligų kontrolės ir prevencijos centrų virusinių ligų skyriaus vadovo pavaduotoja Jane Seward.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atstovai rekomenduoja mažylius skiepyti du kartus – pradedant nuo vienerių metų. Pusės metų mažyliai, su tėvais daug keliaujantys po šalį, skiepus turėtų gauti dar anksčiau.
Daugiausia tymų atvejų Jungtinėse Valstijose susiję su žmonėmis, kurie virusą parsiveža iš šalių, kur ši liga įgauna antrąjį kvėpavimą, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Kanadą – šalių, kurių amerikiečiai nelaiko pavojingomis sveikatai.
