„(...) Sudėtingiausios procedūros, reikalaujančios brangios ir inovatyvios įrangos bei aukščiausio lygio specialistų kartu su visų lygių pagalba, bus telkiamos tretinio lygio bei regioniniuose kompetencijų centruose, kuriuose veikia universiteto ir respublikinės ligoninės – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir penkiuose regionuose. Antrinio lygio ligoninės, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, veiks Lietuvos regionuose ir dešimtyje apskričių ir taip bus tolygiai prieinamos visiems šalies gyventojams“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
„Rajonų ligoninėse mažėjant gyventojų skaičiui ir stacionarinių paslaugų poreikiui, neužimamos, bet išlaikymo reikalaujančios stacionarinės lovos bus palaipsniui transformuojamos į kokybiškas ir veiksmingas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikiant mažėja komplikacijų bei hospitalinių infekcijų rizika ir sudaromos galimybės pacientui greičiau pasveikti, kartu sparčiai plečiant ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinant būtinas stacionarines paslaugas. Jokios ligoninės nebus uždaromos“, – pažymėjo ji.
Ministerija skelbia, kad nesudėtingoms sveikatos būklėms gydyti skirtų dienos stacionaro paslaugų skaičių iki 2030 m. ketinama padidinti iki 50 proc., dienos chirurgijos paslaugų apimtis – iki 30 proc., lyginant su 2019 m. duomenimis. Teigiamos tendencijos stebimos jau dabar – Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, palyginus šių paslaugų 2019 ir 2023 m. I pusmečių duomenis, dienos stacionaro paslaugų suteikta 13 proc. daugiau, dienos chirurgijos – 11 proc. daugiau.
Saugias, kokybiškas ir prieinamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrins tolygiai išdėstytas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas. Geografiškai jis organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių. Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas bus suformuotas iki 2025 m., iki tol įstaigos turi laiko pasiruošti pokyčiams ir įgyvendinti nustatytus reikalavimus.
Taip pat vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų reformos prioritetų yra ambulatorinės grandies stiprinimas, stiprinant šeimos gydytojo komandą, plečiant asmens sveikatos paslaugų į namus spektrą, kuriant savivaldybių sveikatos centrus ir plečiant ambulatorines konsultacijas gyventojams.
Taip pat pradėta steigti naujovė – Savivaldybės sveikatos centras. Jie padės užtikrinti gyventojams galimybę bent 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gauti arčiau namų – savo arba gretimoje savivaldybėje.
Pažymėtina, kad Savivaldybės sveikatos centras šiemet jau pradėjo veikti Švenčionių rajono savivaldybėje, sujungus Švenčionių rajono ligoninę ir Švenčionių r. pirminės sveikatos priežiūros centrą.
Sveikatos centruose pacientais rūpinsis išplėsta šeimos gydytojo komanda, kurią pilnai sukomplektuoti ketinama iki 2030 m. Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos arba išplėstinės praktikos slaugytojai, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir socialinis darbuotojas.
Paslaugų prieinamumui užtikrinti diegiama pacientų pavėžėjimo paslauga, kuri bus prieinama pacientams, kurie dėl socialinių arba ekonominių priežasčių negali naudotis asmeniniu arba viešuoju transportu. Pilotinis pavėžėjimo projektas šiuo metu vykdomas 20-yje šalies savivaldybių, o nuo 2024 m. liepos šios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje.
