Kaip DELFI pasakojo penkiametės mama Elena Petruškevičienė, Aistutė pasaulį išvydo 2010 m. kovo 17 dieną.
„Tai buvo laimingiausia mūsų gyvenimo diena. Mergaitė gimė iš pažiūros sveika. Pagal Apgar skalę gavo 10 balų, tačiau jau trečiąjį savo gyvenimo mėnesį tapo itin nerami, mažylę kankino neaiškios kilmės skausmai. Manėme, kad tai tiesiog pilvo diegliukai, būdingi kūdikystėje. Deja, dukrytė pradėjo sparčiai priaugti svorio ir visiškai nustojo augti“, – prisiminė mama.
Pusės metų mažylės veidas tapo apskritas, kaip mėnulis. Po kelių endokrinologų konsultacijų Vilniuje Aistutei buvo nustatytas Kušingo sindromas, o po išsamesnių tyrimų rastas piktybinis antinksčio navikas, dideliais kiekiais gaminantis hormoną kortizolį.
„Taip prasidėjo mūsų kūdikystė, – pasakojo E. Petruškevičienė. – 2010 m. rugsėjį buvome hospitalizuotos Vilniaus Vaikų universitetinės ligoninės Urologijos skyriuje. Aistutę operavo puikus chirurgas-urologas. Operacijos metu buvo pašalintas navikas kartu su antinksčiu ir inkstuku“.
Po sudėtingos operacijos mažoji išgyveno, tačiau teko tęsti kovą su vėžiu.
„Buvome perkeltos į Onkohematologijos skyrių, kur Aistutei paskyrė ir taikė chemoterapiją. Iki šiol prisimenu, kaip einant skyriaus koridoriumi žemė slydo iš po kojų. Žiūrėjau į plakatą, kuriame buvo pavaizduotos uogos ir verkiau, kad mano kūdikiui galbūt nelemta sužinoti jų skonio. Meldžiau Dievo, kad dukrytė šioje žemėje pabūtų kiek įmanoma ilgiau. Nepaisant liūdnos statistikos, jog tik 30 procentų su tokia diagnoze išgyvena iki 2 metų, o likusieji 70 procentų – dar mažiau, turėjome gražius 5-erius metus vaikystės!“ – laimiga mama.
Ištiko traukulių priepuolis
Per tą laiką dukrytė daug nuveikė, daug pažino ir sužinojo. Būdama dvejų skyrė ir atpažino beveik visas spalvas. Ketverių jau mokėjo skaičiuoti ir pažino raideles. O sulaukusi 5-ojo gimtadienio, tvirtai žinojo, kuo nori būti užaugusi: mokslininke ir tik mokslininke, daryti bandymus ir eksperimentus.
„Džiaugiausi, kad dukrytė auga sveika, gabi ir protinga. Jos tėtis nusisuko nuo mūsų, paliko kovoti vienas, tačiau stengiausi jai atstoti abu tėvus“, – pasakojo mama, pridurdama, jog Aistutė buvo jos ramstis. Dėl silpnos sveikatos mergaitė nelankė darželio, tad padėdavo mamai darbuotis ir slaugyti visiškai neįgalią, paralyžiuotą moterį.
2015 m. smogė nauja liga. Po penktojo Aistutės gimtadienio, birželio 16 d. ją ištiko panašus i epilepsiją traukulių priepuolis. Kompiuterinės tomografijjos tyrimas parodė, kad dešinėje priekinėje galvos dalyje – nemažas auglys.
„Kauno klinikose dukrytė buvo sėkmingai operuota. Tačiau po histologinio ištyrimo mūsų laukė staigmena – IV stadijos glioblastoma. Visiškai kitokios rūšies vėžys, nei buvo pirma. Vėžys smogė antrą kartą. Ir vėl tenka stoti į kovą“, – DELFI sakė mama.
Spindulinis gydymas netinka, imunoterapija – brangi
Deja, šįkart viskas pasirodė sudėtingiau. „Aistutei įtariamas Li-Fraumeni sindromas, dėl kurio planuotas spindulinis gydymas negalimas. Vienintelė išeitis – gydyti mergaitę chemoterapija, derinant ją su imunoterapija.
„Pastarosios ligonių kasos nekompensuoja, o gydymo pradžioje teks lankytis Olandijoje, todėl prašome geros valios žmonių padėti Aistutei tęsti kovą, kol vėžys vėl bus sutriuškintas! Ji jau vieną kartą įrodė, kad ši diagnozė – dar ne nuosprendis“, - vilties nepraranda mama.
Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ Aistės šeimai suteikė teisę naudotis viena iš fondo atsiskaitomųjų sąskaitų. Paskaičiuota, jog visas gydymo imunoterapija kursas kainuos apie 10 tūkst. eurų, tad geros valios žmonės pagal galimybes prisideda prie pagalbos penkiametei.
