„Jei šalia nėra finansų, socialinių reikalų ir darbo, švietimo ministrų ir t.t. - ką vienas sveikatos apsaugos ministras gali padaryti, pasakykite man? Čia demonstruojamas keistas požiūris į tai. Premjeras ir didelė Vyriausybės komanda turi dirbti, kad šios problemos būtų sprendžiamos kasmet, o ne gyvenant nuo akcijos iki akcijos, nuo vieno straipsnio iki kito“, - piktinosi eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, paklaustas apie šiuo metu šalį sujudinusias sveikatos sektoriaus problemas.
Nors didžiąją laiko dalį politikas praleidžia Briuselyje, Lietuvos aktualijos jam ne naujiena. Be to, 2012-2014 m. jis pats buvo sveikatos apsaugos ministras.
„Vaistinėse yra visko. Stebėti ir kontroliuoti kainodarą – teisingas žingsnis, tiesa, čia nieko per daug naujo – viskas numatyta įstatymais.
Iš mano pusės būtų neetiška vertinti ministro darbą, nes aš pats buvau ministras, su p. Veryga bendraujame sveikatos taryboje. Tose pozicijose, kuriose svarstomi visuomenės sveikatos reikalai ir rizikos veiksnių mažinimas, ministro A. Verygos veiksmai yra moksliškai pasverti. Nesiginčyčiau dėl politinės taktikos, įgyvendinimo ir kt. dalykų – tai jau atskira kalba. Bet, vienaip ar kitaip, manau, kad visuomenės sveikatos srityje einama teisinga linkme“, - telefonu teigė pašnekovas.
Paklaustas, ką mano apie tai, kad opozicija ministrui grasina interpeliacija, socialdemokratas tikino, kad problemos nespręstos jau kurį laiką, tad ieškoti vieno kalto būtų neteisinga.
„Ko gero, A. Verygai reikėjo atkreipti daugiau dėmesio į gydomojo sektoriaus problemas. Gydytojų atlyginimų problemos – ne šiandien iškilęs klausimas. Aš buvau įsteigęs Trišalę sveikatos sistemos tarybą, trišale partnere. Joje buvo profsąjungos, darbdaviai ir privataus ir viešojo sektoriaus ekspertai. Jiems buvo pavesta parengti dokumentus dėl darbo užmokesčio pertvarkos visoje sistemoje. Atlikome tyrimus, kokie yra darbo užmokesčio svyravimai, kiek žmonių dirba keliose darbo vietose tuo pačiu metu. Gaila, po to visas tas darbas buvo sustabdytas. Man labai skaudu, kad nuo 2014 m. iki dabar tai yra sustoję. Aišku, daug problemų susikaupė darbo užmokesčio sferoje. Teisinga, kad šios aštrios problemos iškeltos“, - sakė jis.
Eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuva šiuo klausimu nėra išskirtinė – su panašiomis problemomis susiduria visos EU šalys.
„Darbo užmokesčio problemas vardina ir Didžioji Britanija (ypač vidurinio personalo), ir Lietuva, ir Rumunija, ir Malta – tik skiriasi proporcijos. Dėl to ima vystytis tendencijos, kai iš mažesnio darbo užmokesčio šalių žmonės važiuoja į didesnio užmokesčio šalis. Tas socialinis dempingas po to sukuria labai daug problemų, nes jis leidžia nespręsti darbo užmokesčio problemų ir Didžiojoje Britanijoje, nors ten apimtys daug didesnės nei Lietuvos. Bet tai nereiškia, kad ten jos yra socialiai teisingos ar išspręstos. Bet taip, ministras ne dabar tai turėjo pradėti spręsti“, - svarstė politikas.
Jo teigimu, mums patiems mūsų bėdos atrodo labai didelės, tačiau Europoje nesame išskirtiniai.
„Būkite atsargi, kai kalbate apie įsisenėjusias problemas. Gal galite parodyti tokią šalį iš 28 šalių, kurioje nėra tų problemų? Ar Skandinavijoje tikrai nėra eilių problemų? Ar nėra ten seselių trūkumo? Visose 28 šalyse yra labai sudėtingi klausimai dėl sveikatos apsaugos ir gydymo įstaigų tinklo tvarumu – socialiniu, ekonominiu ir greitesnio gydymo garantavimo reikalais“ , - tikino pašnekovas.
Jis akcentavo, kad išties tos problemos po finansų krizės yra labai paaštrėjusios.
„Išties, yra specialybių, kur Didžiojoje Britanijoje ar Šveicarijoje žmonės uždirba daugiau nei Lietuvoje. Socialinis dempingas yra, bet tų problemų yra labai daug visur. Būnant ES erdvėje nereikia užsimerkti ir reikia pasakyti, kad šalys narės turi skubiai spręsti šias problemas kartu, nes vėliau bus tik blogiau.
Neatsitiktinai buvome parengę du didelius dokumentus. Vienas jų – dėl gydymo įstaigose dirbančių žmonių įdarbinimo, išlaikymo, perkvalifikavimo, darbo užmokesčio taisyklių, taip pat – kokie turi būti taikomi mechanizmai visose šalyse narėse, kad šios aštrios problemos būtų sprendžiamos (dokumentas vadinasi „Healthcare workforce recruitment and retainment“)“, - aiškino eurokomisaras.
Visgi, kai kurie sprendimai V. P. Andriukaičiui kelia klausimų.
„Mačiau tas diskusijas DELFI, labai gerai, kad žmonės rašo savo patirtis ir dalinasi, bet reikia pabrėžti, kad šios problemos aštrios būtent dabar po didelės finansinės krizės. Štai, kodėl aš minėjau, kad darbo užmokesčio, įdarbinimo, rezidentų, valstybės užsakymų, jaunų specialistų aprūpinimo – visi tie darbai turėjo ir turi būti sprendžiami kompleksiškai. Nebus taip, kad šiandien jas kažkas išsprendė ir ryt jų nebebus. Tos problemos yra ant darbo stalo ir jas turi spręsti kiekviena valdžia. Reikia naudotis įstaigų integravimo, klasterizacijos įrankiais, bet labai keistai atrodo, kai įstatymų direktyvomis priima valandas (red. past. - per kurias turi būti priimti pacientai), tai įdomiai skamba, nes viskas yra daug sudėtingiau. Čia, švelniai tariant, demonstruojamas nelabai didelis įsigilinimas į problemas. Tačiau tai, kad eilių valdymas, vadyba turi būti ant kasdienio stalo – tai yra faktas“, - tikino jis.
Jo teigimu, šiuo metu visuomenę jaudinančios sveikatos srities problemos – ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau visos Vyriausybės atsakomybė.
