Treniruočių metu laukia grupinis kelių kilometrų bėgimas, mankšta. Treneriai taip pat pateiks naudingų patarimų, kaip pasiryžti sportuoti, pasirinkti tinkamą sportinį krūvį ir nepersitempti treniruočių metu.
Sostinės parkuose, skveruose ir mokyklų stadionuose iki pat spalio pabaigos nuo pirmadienio iki sekmadienio rytais ir vakarais vyks nemokamos sveikatingumo mankštos. Šiemet sveikatingumo mankštas Vilniuje veda aštuoni sertifikuoti sveikatingumo mankštų instruktoriai iš Kinijos, Anglijos ir Lietuvos.
Sveikatingumo mankštų organizatoriai vilniečius kviečia sportuoti kasmet nuo 2005-ųjų gegužės, kai Vilniaus sveiko miesto biuras miesto gyventojams pradėjo organizuoti nemokamas sveikatingumo mankštas pagal kinų „tai-chi“ metodiką.
Sveikatingumo mankštos Vilniuje kasmet tampa populiaresnės ir gausiau lankomos. Praėjusiais metais mankštose lankėsi beveik devyni tūkstančiai vilniečių. Vidutinis sportavusiųjų amžius buvo 45–50 metų, daugumą jų sudarė moterys. Lankomiausios sveikatingumo mankštų vietos buvo prie Baltojo tilto, Lazdynų vidurinės mokyklos stadionas ir Vingio parkas.
Mankšta neleidžia senti
„Kokio amžiaus žmonėms reikėtų valytis dantukus?“ – į klausimą, kokio amžiaus žmonėms labiausiai reikėtų susirūpinti fiziniu aktyvumu, retoriškai atsakė Lietuvos olimpinio sporto centro vyriausiasis gydytojas Vladas Sklizmantas. Ir netrukus paaiškino: „Mankšta, kaip ir dantų valymas, yra gyvenimo būdas, o ne sportas, už kurį mokami pinigai. Mankšta turėtų būti neatsiejama bet kokio amžiaus žmogaus gyvenimo dalis, nes ji suteikia žvalumo visam kūnui, palaiko fizinę ir dvasinę organizmo sveikatą.“
Gydytojas priminė, kad nepakankamas fizinis aktyvumas žmogui grasina įvairiomis ligomis: ateroskleroze, hipertonija, inkstų ir tulžies akmenlige, venų varikoze, plokščiapėdyste, nutukimu... „Juk ne veltui sakoma, kad nėra nė vienos tabletės, kuri atstotų judesį ar sportą, o sportas gali atstoti tūkstantį tablečių. Reguliariai mankštinantis stiprėja imuninė sistema, sulėtėja senėjimo procesai, sumažėja aukštas kraujospūdis, padidėja atsparumas stresui“, – pridūrė sporto medicinos specialistas.
Pasak V. Sklizmanto, masiškai organizuojamos mankštos ar kitokie sportiniai užsiėmimai galėtų būti puikus akstinas rimtai susirūpinti fiziniu aktyvumu tiems, kurie apie tai mąsto, bet vis dar nesiryžta. Be to, pradėti mankštintis su specialistais visuomet yra geriau, nes jie moka ir žino, kaip reikia tai daryti, gali patarti, kaip didinti krūvius. Juk dažnai atsitinka, kad savarankiškai pradėję mankštintis žmonės neįvertina savo fizinio pasirengimo, imasi per didelių krūvių ir entuziazmas išblėsta jau po pirmosios treniruotės. Kad mankšta taptų įpročiu, reikia ne tik rimto nusiteikimo, bet ir ne vienos savaitės reguliaraus darbo.
Sporto medicinos žinovas teigia, kad klysta tie, kurie mano, jog nuolatinis darbas darže gali atstoti kasdienę mankštą: „Taip nereikėtų galvoti. Nuolat dirbdamas darže, žmogus visą laiką būna toje pačioje pozicijoje ir lavina tik tam tikras raumenų grupes. Mankštos pratimai apima visus raumenis. Be to, darbai sode yra sezoniniai – dažniausiai dirbami pavasarį ir rudenį. Jokie darbai nepakeis kasdienės 15–20 minučių trunkančios mankštos.“
V. Sklizmantas pabrėžia, kad geriausia mankštintis du kartus per dieną – ryte ir vakare. Vis dėlto jeigu du kartus per dieną mankštintis nepavyksta, kiekvienas pasirenka sau tinkamesnį laiką: „vieversiams“ galbūt labiau tinka rytinė mankšta, o „pelėdoms“ – vakarinė, tik ne vėlai, kad nebūtų sutrikdytas miegas.
Krūvį reikia kontroliuoti
Kad savarankiškas mankštinimasis teiktų vien pasitenkinimą, reikia atidžiai kontroliuoti fizinį krūvį. Vienas iš būdų nustatyti, ar fizinis krūvis nėra per didelis, – skaičiuoti pulsą. Yra ir dar paprastesnis būdas. „Vieną dieną pasportavus pagal savo galimybes, derėtų atkreipti dėmesį į savijautą kitą dieną. Jeigu savijauta – nekokia, vadinasi, krūvis buvo per didelis, jeigu visiškai nieko nejuntate – per mažas. Lengvas nuovargis – tinkamai pasirinkto fizinio krūvio indikatorius“, – dėstė pašnekovas.
Medikas nieko bloga nemato, kai žmonės bėgioja miesto šaligatviais ar pakelėmis. „Didelės žalos čia nematau: uždaras kambarys – mankštai kur kas nepalankesnė erdvė nei miesto gatvės. Čia įžvelgiu nebent pavojų – bėgioti kelkraščiais nėra saugu. Bėgiojant šaligatviais reikėtų pasirinkti tinkamą avalynę, kad kietas šaligatvių paviršius „neatmuštų“ kojų. Šiuo atveju labiau tiktų batai minkštesniu padu, su oro pagalvėmis, bėgiojant asfaltu – pusiau kietu, žvyrkeliu – kietesniu padu“, – patarė Lietuvos olimpinio sporto centro vyriausiasis gydytojas.
Pasiteiravus apie neigiamus savarankiško sportavimo pavyzdžius, pašnekovas užsiminė apie šeimos sportą, kuris neretai sukelia psichologinių problemų. „Kai skirtingo fizinio pajėgumo vienos šeimos nariai imasi, pavyzdžiui, bėgioti krosą, žiūrėk, netrukus kyla ginčų, jog vienas bėga per lėtai, kitas – per greitai. Tokios praktikos derėtų vengti. Kiekvienam reikia rinktis fizinius krūvius pagal savo pajėgumą“, – akcentavo medikas.
Paklaustas, kokia fizinė veikla, nereikalaujanti išskirtinių pastangų, galėtų būti palankiausia, V. Sklizmantas paminėjo pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjančią kinų mankštą „tai-chi“: „Tai visame pasaulyje populiarėjantis izometrinių pratybų būdas, kuris labai žymiai nedidina jėgos, tačiau stipriai veikia raumenis, raiščius. Lėtai kvėpuojant ir kartojant ypatingus judesius, per valandą galima sudeginti apie 300 kilokalorijų. Šią mankštą galima atlikti be jokios specialios sportinės aprangos – tiesiog pakilus nuo savo darbo vietos.“