Taigi teisės aktais nustatyta tvarka, ką gali ir ko negali pacientas, turi būti, teigė Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis kasmetinėje Valstybinės ligonių kasos konferencijoje.
3 km spinduliu – viena valstybinė įstaiga ir 17-18 privačių centrų?
V. Andriukaitis pasidžiaugė, kad pastarieji trys mėnesiai buvo skirti plačiai sveikatos sistemos įstaigų diskusijų ekspozicijai. Buvo nagrinėjamos problemos ir pabandyta jas identifikuoti, o problemų išties labai daug ir jos esą pareikalaus dar nemažai galvosūkių bei diskusijų, ką daryti, kaip ką keisti.
„Vakar buvau susitikęs su Ignalinos ir Molėtų medikais. Man buvo labai svarbu pamatyti, kas pasikeitė per 20 metų. Kai kurie dalykai iš tiesų keisti. Stovi ligoninė, kuri turi savo priėmimo skyrių, konsultacinę polikliniką, gydymo skyrius, slaugos skyrių. Taip pat yra atskirtas pirminės sveikatos centras su savo registratūra ir administracija. Ne gana to, yra dar ir privatus centras su savo registratūra ir administracija, ne gana to, jis ne vienas, tokių yra du-trys. Dar yra ir psichikos Kaip atsitiko, kad viename koridoriuje yra trys registratūros, trys centrai su savo administracijomis ir dar pseudoprivati medicina.
Dar įdomiau, kai matai šeimos centrą, kuriame yra daug šeimos gydytojų, ir visos šeimos po 10 tūkst. į jį suvažiuoja. Šiaip logiška manyti, kad šeimos gydytojai ir gyventų tarp šeimų. Taigi ar dabartinis sveikatos apsaugos sistemos modelis ekonomiškai gali būti pagrįstas? Diskusija labai akivaizdi. Jei suskaičiuosime administracijas, buhalterijas, registratūras, kaštus, išlaidas, pamatysime įdomų vaizdą“, - svarstė pranešėjas.
Pasak ministro, yra dar įdomesnių vaizdų, kurie verčia susimąstyti, ar mes iš tiesų naudingai leidžiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Pavyzdžiui, yra poliklinika ir 3 km spinduliu – 17 ar 18 privačių centrų. Gydytojai dirba tiek ten, tiek ten ir visi džiaugiasi, kad padidėjo jų atlyginimo vidurkiai. Tačiau jei imtume atlyginimus viešajame ir privačiame sektoriuje, pirmuoju atveju atlyginimas svyruoja nuo 1 iki 7 tūkst. Lt, o antrajame – nuo 2 iki 34 tūkst. Lt.
Kasmet dėl ankstyvų mirčių prarandame po vieną Joniškio tipo savivaldybę
„Štai kodėl, manau, sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo, organizavimo, vadybos, valdymo, administravimo aspektuose laukia labai daug iššūkių. Įvairūs sveikatos rodikliai mūsų visuomenėje verčia susimąstyti, kaip vykdomas konstitucinis imperatyvas, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Kadaise buvo deklaruota, kad tik 10 proc. lėšų galime skirti gydymui, o 90 proc. lėšų reikėtų skirti tam, kad mūsų visuomenė būtų sveika. Deja, nors mūsų vidutinė gyvenimo trukmė po truputį ilgėja, vis tiek gerokai atsiliekame nuo kitų ES šalių. Mirtingumo rodikliai taip pat kelia klausimą, ar pastaruosius 20 metų mūsų šalyje buvo vykdoma demografinė politika. Greičiausiai, ne, nes jau nuo 2000 m. esame prie mirštančių tautų. Kasmet vien dėl ankstyvų mirčių mes prarandame po vieną Joniškio tipo savivaldybę su 25 tūkst. gyventojų“, - sakė V. Andriukaitis.
Politiko teigimu, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat nemažėja, nors brangėja vaistai, gerėja technologijos, žodžiu, sąlygos gerėja.
„Žinoma, jei mes teikiame paslaugas – kuo daugiau sergančiųjų, tuo geriau. Bet jei kalbame apie prevenciją, kuri užkirstų kelią ligoms, šie rodikliai verčia susimąstyti. Galime tik pasidžiaugti, kad paskutinių 10 metų pastangos sumažino kūdikių mirtingumą. Tai didelis pasiekimas ir, neduok Dieve, su šiuo pavasariu išauštų nauja mada gimdyti kitur – namuose ar kur nors. Tuomet sugrįžtume į neabejotinai blogesnę padėtį. Vyrų mirtingumo kreivės vėlgi akivaizdžios. Tarp 30 ir 59 metų vyrų netenkame greičiausia dėl 2 priežasčių – šnapso ir tabako. Tačiau kai pradedame kalbėti apie alkoholio arba tabako prieinamumo mažinimą, sulaukiame pasipriešinimo“, - tikino pranešėjas.
Nebeįmanoma toliau taikstytis su privataus kapitalo didėjančia dalimi
Pasak P. Andriukaičio, taip pat galime pasidžiaugti, kad nesame atsilikę technologijų srityje. Tačiau jei palygintume, kaip jos išnaudojamos viešajame ir privačiame sektoriuje, pamatytume keistus dalykus. Magnetinio rezonanso aparato apkrovimas privačiame sektoriuje siekia 44,7 proc., o viešajame – 19,7 proc. Taigi privačiame sektoriuje technologijos apkrautos daug intensyviau nei viešajame. Tačiau reikia pirmiausiai apkrauti viešąjį sektorių, išmokyti jį sėkmingai dirbti ir tik po to, jei nespėjama, kreiptis pagalbos į privatų sektorių.
„Mes negalime sutikti su tuo, kad technologijos viešajame sektoriuje naudojamos blogai. Čia yra daugiau paslapčių – specialistų darbas abiejuose sektoriuose, eilių sudarymas ir pan. Be abejonės, turime absoliučiai didelių bėdų su netolygumais sveikatos sistemoje. Vilniaus, Kauno ir kitų miestų žmonės yra atsidūrę geresnėje padėtyje nei provincijos gyventojai. Disproporcijos skiriasi tris ar daugiau kartų. Kalbant apie socialinio teisingumo santykius sveikatos apsaugos sistemoje, jie bado akis. Reikia galvoti, kodėl tokie dideli skirtumai, pavyzdžiui, tarp Švenčionių rajono ir Vilniaus. Reikia dėti pastangas, kad išlygintume netolygumus“, - teigė ministras.
P. Andriukaitis apgailestavo, kad sveikatos tausojimui ir išsaugojimui iš valstybės biudžeto skiriamos tik „katino ašaros“. Ligų gydymo programos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencijos, dar gauna šiek tiek pinigų, tačiau sveikatinimo programų finansavimas tikrai nepakankamas.
„Jau nekalbu apie medicinos pagalbą ir paslaugas. Mums vis tiek teks diskutuoti apie nemokamos medicininės pagalbos tvarkos situaciją gydymo įstaigose. Lietuva 1990 m. startavo turėdama mišrų finansavimo modelį ir dabar jis taip pat aktualus. Žinoma, jis turėtų likti, bet šiuo metu biudžetinė dalis jame yra ženkliai sumažinta ir nebeįmanoma su tuo toliau taikstytis, nes sveikatinimo programų neįgyvendinsime su keliais šimtais milijonų litų. Ir tuomet turėsime ligų gydymo doktriną su aiškiomis disproporcijomis, brangių technologijų ir vaistų būtinybe.
Akivaizdu, kad turime be galo daug vadybos problemų. Labai supaprastintai suprantamas principas, kad pinigai vaikšto paskui ligonį, o pacientas vaikšto, kur nori. Niekur nėra tokių sistemų. Teisės aktais reglamentuota pacientų teisė pasirinkti, bet ši teisė buvo visais laikais, net ir sovietmečiu. Tuomet irgi buvo galima pasirinkti: nenori chirurgo Kavoliūno, gali rinktis chirurgą Andriukaitį, nenori chirurgo Andriukaičio, gali rinktis chirurgą Norkūną. Bet viskas buvo sveiko proto ribose. Šiais laikais taip pat reikia sutarti, kad teisės aktais nustatyta tvarka turi būti. Žinoma, tam reikia pertvarkyti sistemą, kad pacientais savalaikiai galėtų patekti ten, kur jam reikia, ir pan.“, - svarstė pranešėjas.
Stengsis išgyvendinti tradiciją, kad brangūs aparatai stovi nenaudojami
Kokie gi rodikliai galėtų būti 2016 m., jei pavyktų subalansuoti lėšas taip, kad didžioji jų dalis būtų skiriama sveikatinimui ir mažesnė – gydymui?
„Pavyzdžiui, galėtume užsibrėžti, kad mūsų gyvenimo trukmė padidėtų bent iki 74,5 metų. Mes turime didžiulę problemą su rūkymu ir alkoholiu. Aš kasdien einu pro Salomėjos Nėries gimnaziją ir kasdien matau rūkančius moksleivius, kurie net nesislepia. Ar galima sumažinti rūkančių vyrų skaičių ir bent stabilizuoti moterų? Šiuo metu rūkančių mergaičių kreivė tik auga ir tai daug baisiau nei vieneto nesiekiantis balas, kuriuo kompensuojama už gydymo paslaugas. Siekis iki 2016 m. pasiekti bent 11 litrų išgeriamo alkoholio žmogui yra ambicingas, tačiau ES išgeriama tik 7 Lt. O mes dar turime per 7 tūkst. taškų, prekiaujančių alkoholiu. Reikia rausti iš gėdos, kad degalinėje gali nusipirkti ne tik benzino, bet ir šnapso. Taip pat būtų miela, kad mirtingumas nuo išorinių priežasčių sumažėtų bet iki 1500. Vienintelė gera programa buvo karas keliuose. Manau, turėtų įsijungti ir kiti sektoriai, kad atsirastų daugiau programų“, - teigė V. Andriukaitis.
Dar vienas rodiklis, apie kurį, pasak ministro, būtina diskutuoti, yra hospitalizacijos ir eilių mastai. „Manau, kad ne visai teisinga sakyti, kad įstaigos vadovas turi būti baudžiamas, jei įstaiga baigė su finansiniu minusu, nes ligonių kasos įstaigai nekompensavo už paslaugas. Bet jei šioje įstaigoje stovi magnetinio rezonanso aparatas, o juo dirbantis specialistas įstaigoje dirba vos 0,25 etato, o likusį laiką – privačioje įstaigoje, ir tuo metu ligoninėje aparatas neapkrautas, toks vadovas jau atsakingas už situaciją. Jei stovi aparatūra, kodėl ji neišnaudojama?“ - klausė pertvarką sveikatos sistemos sektoriuje įvykdyti užsibrėžęs politikas.
