Harvardo molekulinės biologijos profesorius Takao Henschas išsiaiškino, kad nervų sistemą veikiantys preparatai, kuriais gydoma Alzheimerio liga, gali padėti sugrąžinti smegenis į vadinamuosius kritinius raidos laikotarpius – ankstyvąją vaikystę, kai smegenys sparčiai augo, rašo theatlantic.com.
Būtent kritinių laikotarpių teorija paaiškina, kodėl jaunesni nei 7 m. vaikai naujų įgūdžių, pvz., užsienio kalbų ir muzikos, gali išmokti daug greičiau nei suaugusieji. Štai kodėl dauguma tėvų stengiasi vaikus pradėti mokyti užsienio kalbų, kol šie dar net neišaugo sauskelnių. Ankstyvame amžiuje šiuos įgūdžius įgyti lengviau, nei mokytis asmenuoti prancūzų veiksmažodžius, kai esi 30-ies.
T. Henschas ir jo kolegos jau anksčiau išsiaiškino, kad vaistai nuo epilepsijos gali padėti klausos neturintiems suaugusiems žmonėms išmokti skirti muzikos garsus. Gruodžio mėn. žurnale „Frontiers in Systems Neuroscience“ paskelbtame tyrime mokslininkų komanda kartu su T. Henschu išbandė vaistinį preparatą ir placebą, kuriuos davė 24 vyrams, neturintiems muzikinės klausos, ir po to mokė juos atskirti natas. Vaistinį preparatą vartoję tyrimo dalyviai vėliau sugebėjo teisingai nustatyti vidutiniškai 5,09 muzikinės natos, o kontrolinės grupės dalyviai – 3,5 natos.
Vis dėlto šis tyrimas nebuvo labai tikslus, nes jame dalyvavo mažai žmonių, be to, egzistuoja tikimybė, kad kai kurie dalyviai turėjo genetinį polinkį į muziką. Tačiau T. Henschui preparato veiksmingumo mastai pasirodė daug žadantys, tad jis nusprendė atlikti naujus eksperimentus su kitais vaistais ir patikrinti, kaip jie veikia kitas smegenų funkcijas.
„Pagrindinis mūsų tikslas nėra sukurti antžmogius, o padėti žmonėms, turintiems raidos sutrikimų arba tiems, kurie būdami suaugę patyrė smegenų sužeidimus“, – pasakė tyrėjas.
T. Henscho tyrimas yra vienas iš labiausiai intriguojančių naujų pavyzdžių, iliustruojančių, kaip tobulėja mūsų supratimas apie neuroplastiškumą. Dar prieš 20 metų mokslininkai galvojo, kad pasiekus lytinę brandą žmogaus smegenų struktūros nebesivysto, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad smegenys keičiasi per visą žmogaus gyvenimą, nors gal ir ne taip sparčiai, kaip vaikystėje.
T. Henschas tikisi paskatinti smegenis persikelti į jaunesnį amžių, kai jos buvo daug lankstesnės.
„Mums suaugus, smegenys nepraranda plastiškumo amžiams“, – aiškina T. Henschas. Tiesiog kai kuriais laikotarpiais augimas laikinai sustoja. „Lankstumas yra smegenų savybė, smegenyse vis tiesiami nauji kanalai. Tačiau evoliucionuojant smegenyse susikūrė daug molekulių, kurios užtikrina, kad tų kanalų nebūtų per daug.“
Psichiką veikiantys preparatai sužadina medžiagų, tokių kaip serotoninas ir acetilcholinas, molekules, kurių funkcijos pasiekus brandą paprastai susilpnėja. Papildomas cheminių medžiagų kiekis padeda jas sustiprinti ir suformuoti naujus kanalus.
T. Henschui dažnai užduodamas klausimas, ar smegenyse nepradės formuotis tiek daug kanalų, kad galiausiai proceso metu bus visiškai ištrinta paciento asmenybė. Jis atsako, kad idealios klausos tyrimo metu tokių dalykų nepasitaikė – pacientai patobulėjo vienintelėje muzikos srityje.
Nors T. Henscho atliktų tyrimų metu pacientams buvo duodamos subkliniknės psichotropinių vaistų dozės, jo teigimu, vėliau kritinius smegenų vystymosi laikotarpius mokslininkams galbūt pavyks atkurti be jokių vaistų – panaudojant vaizdo žaidimus ar kitus stimulus.
Otavos universiteto psichologijos profesorė Nafissa Ismail sako, kad toks kritinio smegenų vystymosi laikotarpio atkūrimas teikia vilčių, bet ir verčia neprarasti budrumo. Jaunų smegenų plastiškumas yra lazda su dviem galais: nors įgūdžius, tokius kaip kalbų mokėjimas ir muzika, vaikai įgyja daug natūraliau, tačiau jiems daug labiau nei suaugusiems gali pakenkti neigiami aplinkos veiksniai ar socialinis stresas.
„Būtent kritiniais laikotarpiais smegenys tampa atviresnės išoriniams veiksniams, tad yra ir labiau pažeidžiamos, – sako ji. – Tam tikri nepalankūs aplinkos veiksniai gali sutrikdyti smegenų raidą.“
