Mokslininkai tvirtina, kad nors aspirinas, paracetamolis ir ibuprofenas sumažina karščiavimą, jie taip pat padeda plisti virusams, rašo dailymail.co.uk.
Taigi, galiausiai, suserga dar daugiau žmonių.
Kanadiečių mokslininkai apskaičiavo, kad vaistai, malšinantys peršalimo ligų simptomus, yra kalti dėl mažiausiai vieno šios ligos atvejo iš dvidešimties ir daugelio mirčių.
Jie tvirtina, kad užuot gėrę šias piliules, peršalimo ligomis ar gripu susirgę žmonės turėtų likti namuose, daug ilsėtis ir valgyti daug sriubos iš vištienos sultinio.
Mokslininkai iš Makmasterio universiteto Ontarijuje iš pradžių išanalizavo tyrimus apie gripo biologiją.
Viena studija rodė, kad šeškai labiau platina gripo virusą ir ilgiau būna pavojingi, kai jiems duodama karščiavimą mažinančių vaistų.
Manoma, kad aukšta kūno temperatūra skatina imuninę sistemą kovoti su infekcija.
Numalšinus karščiavimą, kosėjimo ir čiaudėjimo metu padidėja mikrobų kiekis, todėl jiems lengva plisti toliau.
Nors šeškai atrodo neįprasti gyvūnai moksliniams tyrimams, jų gripo simptomai yra artimiausi žmonėms. Tuomet mokslininkai įtraukė duomenis apie paracetamolio bei kitų vaistų vartojimą ir apskaičiavo, kokią įtaką jie daro gripo plitimui.
Jų skaičiavimu, per tipišką žiemą Šiaurės Amerikoje šias piliules reikėtų kaltinti dėl 5 proc. ligos atvejų ir daugiau kaip 1 tūkst. žmonių mirčių.
„Žmonės susirgę dažnai griebiasi vaistų, mažinančių karščiavimą“, - sakė pagrindinis tyrimo autorius Davidas Earnas.
„Niekam nepatinka jaustis blogai, bet paaiškėjo, kad mūsų komfortas pasiekiamas kitų žmonių infekavimo sąskaita“.
„Kadangi karščiavimas sergančio žmogaus organizme padeda kovoti su virusu ir sumažina infekcijos platinimo riziką, vaistai nuo karščiavimo tik prisideda prie mikrobų transmisijos“.
Žurnalas „Proceedings of the Royal Society B“ rašo, kad padauginus žmonių, kurie geria tokius vaistus, kad galėtų eiti į darbą, poveikį, šios tendencijos pavojus aplinkinių sveikatai tampa dar didesnis. „Žmonės dažnai vartoja ar duoda savo vaikams karščiavimą mažinančių vaistų, kad galėtų eiti į darbą ar mokyklą“, - sakė profesorius D. Earnas.
„Jie gali manyti, kad nekarščiuojant aplinkinių apkrėtimo tikimybė yra mažesnė. Tačiau iš tiesų yra priešingai: sergantis žmogus gali dar labiau paskleisti virusą, nes numušė karščiavimą“.
Šeimos medicinos profesorius Davidas Price`as iš Makmasterio universiteto pažymėjo, jog motina gamta geriausiai žino, kaip kovoti su infekcija.
„Karščiavimas yra gynybinis mechanizmas, apsaugantis ir mus pačius, ir aplinkinius. Karštį mažinančius vaistus galima gerti tik tuomet, kai diskomfortas tampa nepakeliamas. Tačiau tokie ligoniai turėtų likti namuose“.
„Žmonėms dažnai patariama išgerti vaistų nuo karščiavimo. Medicinos vadovėliuose taip pat rašoma, kad tai nepavojinga. Tačiau tokį požiūri reikia keisti,“ – sakė jis.
Tačiau britų ekspertai teigia, kad nors Kanados mokslininkų išvados turi teorinį pagrindą, infekcijų plitimas yra kur kas sudėtingesnis reiškinys.
Gripo ekspertas, profesorius Ianas Jonesas iš Rydingo universiteto sakė: „Tai gali būti tik vienas iš faktorių, skatinančių viruso plitimą. Tačiau šių faktorių yra tiek daug, jog sunku įsivaizduoti, kad žmonės vien dėl jo liautųsi vartoję šiuos vaistus“.
