Ištvėręs sunkius šalutinius vaistų poveikius ir po pakartotino gydymo kurso pagaliau pasveikęs P. Šeika su bendražygiais įkūrė iniciatyvą „Saugok save“, kurios tikslas informuoti žmones apie kepenis naikinantį hepatito C virusą, kuriuo Lietuvoje gali būti užsikrėtę ir to nežinoti apie 30 tūkst. žmonių.
Kaip rašė DELFI, vilniečių Šeikų porą didžiulis išbandymas užgriuvo vos atšokus vestuves. Petrui skirtas gydymas turėjo stiprų šalutinį poveikį – išgėrus tablečių kasdien po keturias valandas trukdavo migreniniai galvos skausmai. Susileidus priešvirusinių vaistų, iki 39 laipsnių pakildavo temperatūra, tad šeštadienius tekdavo leisti lovoje, tarsi sergant gripu.
Planuoti vaikus – taip pat tabu, nes vaistai nuo hepatito C labai padidina apsigimimų riziką.
Po darbo vegetuodavo
Tuo įsitikino ir pats Petras. Kaip pasakojo DELFI, liga buvo didžiulis išbandymas ne tik jam, bet ir artimiesiems. Žlugo visas socialinis gyvenimas. Pusantrų metų pora neturėjo šeštadienių, kurie buvo skirti kęsti kaulų laužymą, pykinimą, silpnumą.
Nuo virusą naikinančių vaistų Petrui išsivystė anemija. Jaunas, stiprus vyras pradėdavo dusti vos užlipęs į antrą aukštą.
„Grįžęs po darbo vegetuodavau. Kaip dabar suprantu, gyvenau ne jauno žmogaus gyvenimą, o kaip ligotas pensininkas. Išgyvenome nuovargio, skausmo, įtampos šeimoje metus. Labai džiaugiuosi, kad pavyko išbūti su žmona, kad ji neužsikrėtė. Tačiau susirgo depresija. Vienas fiziškai nepajėgėme, kitas – psichologiškai“, – pasakojo P. Šeika.
Buvo laikas, kai darbe tik vaidino dirbantį. Tačiau kartą ir tai subliuško. Teko pripažinti, kad nebepajėgia atlikti pareigų. Dėl anemijos paprašė trijų savaičių nedarbingumo. Universitete teko imti akademines atostogas.
Kol gydėsi, apie patvirtintą hepatito C diagnozę žinojo tik artimiausi žmonės. Taip pat įmonės, kurioje dirbo Petras, vadovė, nes daug laiko tekdavo praleisti poliklinikose.
Iš karto skirti modernų gydymą – naudingiau
Matematiko P. Šeikos skaičiavimais, iš karto naudoti modernų ir brangų gydymą netgi finansiškai būtų naudingiau.
„Nepagijęs pacientas valstybei kainuoja 10 kartų brangiau, nei brangiai gydytas ir pasveikęs“, – įsitikinęs nuo hepatito C pasveikęs vilnietis, kurio gydymas kompensuojamais senos kartos vaistais kainavo 3500-4000 litų per mėnesį.
Kaip pažymima Seime pristatytoje „Geltonojoje knygoje“, dabartinis lėtinio hepatito C gydymas ne tik ilgas bet ir sudėtingas. Visus metus ligoniams kasdien tenka gerti nuo keturių iki septynių priešvirusinių vaistų tablečių ir kartą per savaitę susišvirkšti interferono injekciją. Dažnam pacientui tai sukelia stiprius galvos skausmus, pykinimą, nuovargį, viduriavimą, į gripą panašius simptomus, mažakraujystę, kitus kraujo rodiklių pokyčius ar net depresiją ir miego sutrikimus.
Naujausios kartos geriamieji priešvirusiniai preparatai veikia hepatito C viruso gebėjimą daugintis, blokuodami už tai atsakingą baltymą. Naująjį gydymo metodą pakaktų vartoti vos 12 savaičių.
Pas mus – naujiena, JAV nueina nuo arenos
Kaip DELFI sakė infekcinių ligų gydytoja doc. Ligita Jančorienė, Sveikatos apsaugos ministerijos suburta darbo grupė svarstė, kaip pagerinti lėtinio hepatito C gydymo metodiką, kompensuoti tyrimus ir gydymą pacientams.
„Pavyko žengti vieną esminį žingsnį – į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nutarta įtraukti dar vieną priešvirusinį vaistą C hepatitui gydyti – telaprevirą, kuris naudojamas derinyje kartu su interferonu ir ribavirinu“, - DELFI sakė gydytoja.
Tačiau JAV ir toks gydymas jau yra nueinantis nuo arenos, todėl, kad yra ne tik brangus, bet ir pakankamai sunkus ligoniui, ilgas, duodantis daug šalutinių reiškinių.
„Pasaulyje yra dar naujesnių preparatų, kurių poveikį daug lengviau pakelia pacientai, tačiau jų kaina labai labai didelė“, - apgailestavo Vilniaus universiteto docentė.
Paklausta, apie kokius pinigus kalbama, L. Jančorienė tiksliai negalėjo pasakyti, nes Lietuvos rinkoje jų nėra, tačiau užsiminė, kad moderniausi maždaug 10 kartų brangesni už dabar Lietuvoje prieinamus vaistus.
„Naujausia Lietuvoje trijų vaistų terapija skiriama tik pirmojo genotipo infekciją turintiems pacientams, kurių liga pažengusi, hepatito C pažeistos kepenys priešcirozinės ar cirozinės būklės. Gydymo kursas kainuoja apie 80 tūkst. litų. Naujausioji terapija, apie kurią mes svajojame, mano supratimu, galėtų kainuoti ne mažiau kaip 800 tūkst. litų, o gal net daugiau“, – sakė docentė.
Pajunta, kai liga negrįžtamai pažeidžia kepenis
Pasak L. Jančorienės teigimu, Seime surengtos diskusijos apie hepatitą C tikslas – problemos žinomumo plėtimas ir medicininio raštingumo gerinimas.
„Be ekonominių problemų pastebime didžiulę moralinę problemą – žmonės, sergantys hepatitu C, kuriuos mes gydome, šia infekcija užsikrėtę ne per ydingus įpročius, o dažniausiai medicininiu keliu. Tačiau požiūris į sergančius lėtiniu hepatitu C vis dar neteisingas. Jį reikia keisti, į ligą reikia pradėti žiūrėti, kaip į kitą lėtinį susirgimą, tokį kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, kuriam skiriama daug dėmesio ir finansų. Gaila, bet į hepatitą C tebežiūrima kaip į neva narkomanų ligą. Jei toks požiūris keisis, keisis ir sprendimų priėmėjų nuomonė apie naujesnius, efektyvesnius vaistus. Žmonės bus sveiki ir naudingi visuomenei“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja.
Kaip diskusijoje priminė specialistė, hepatitas C lengvai nustatomas specialiu kraujo tyrimu. Gaila, apie liga žmonės sužino atsitiktinai ir pavėluotai, kai jau būna negrįžtamai pažeistos kepenys.
HCV gali būti užsikrėtę bet kurio socialinio sluoksnio žmonės. Rizikos grupėje asmenys, kurie iki 1993 m. tapo kraujo donorais arba kuriems buvo darytos chirurginės operacijos, atliktos organų transplantacijos, perpiltas kraujas ar kiti jo produktai, atliktos hemodializės procedūros.
Manoma, kad lėtine hepatito C forma Lietuvoje serga net 2 žmonės iš 100. Virusinis hepatitas – tai ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas, sukeltas virusinės infekcijos. Dažniausiai virusas perduodamas per kraują. Apie 20 proc. užsikrėtusių asmenų infekcija išnyksta savaime, tačiau likusių 80 proc. organizme dažniausiai progresuoja į lėtinę, kepenis negrįžtamai pažeidžiančią ligą.
HCV pirmą kartą aprašytas 1989 metais, deja iki šiol nepavyksta sukurti vakcinos nuo HCV.
