Greitosios medikų teigimu, reikalingas iškvietimų rūšiavimas ir neskubios pagalbos apmokestinimas. Pavyzdžiui, Latvijoje tokios neskubios greitosios paslaugos kainuoja 70 eurų. Ar ir Lietuvoje bus toks mokestis?
Paklausta apie vieno greitosios pagalbos iškvietimo finansinę išraišką, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė paaiškino, kad gana sudėtinga tai įvertinti dėl įvairių veiksnių – kur vykstama ir kiek kilometrų tenka nuvažiuoti greitosios pagalbos medikams, kiek laiko sugaištama, kiek ir kokių medikamentų sunaudojama. Tiesa, viena brigados budėjimo valanda vertinama 100 eurų.
Svarbus aspektas, pasak J. Keburienės, – tai, kad ne visi greitosios pagalbos iškvietimai būna pagrįsti – dažniausiai iš 10 iškvietimų pagrįsti būna trys–keturi.
Profesinės sąjungos pirmininkė pateikė ir absurdiškų iškvietimų pavyzdžių – teko išgirsti prašymą pakūrenti krosnį žiemą, kad neužšaltų daržovės. Nereti ir tokie atvejai, kai žmonės iškviečia greitąją pagalbą artimajam – kad patiems nereikėtų vykti, o medikai padarytų kardiogramą, pamatuotų kraujospūdį, negana to, tokie asmenys vėliau skambina giminaičiui, prašo pasikalbėti su medikais ir pateikia prašymų dėl įvairių tyrimų.
J. Keburienės teigimu, dėl greitosios pagalbos paslaugų apmokestinimo reikėtų susitarti su visuomene; „lėšų ir pajėgų yra tiek, kiek yra, tuomet turime pagalvoti, ar tikrai čia būtina ir kitaip negaliu, ar mano bėdai, ligai, būklei, reikalinga greitoji“.
Pasak profesinės sąjungos pirmininkės, greitosios pagalbos paslaugų apmokestinimas būtų ne „atsiperkanti priemonė“, o greičiau drausminamoji – žinodamas, kad reikės sumokėti 10, 20 eurų, žmogus atsakingiau pagalvotų, ar ši paslauga jam tikrai reikalinga.
Latvijoje nepasitvirtinus skubios pagalbos faktui, greitosios pagalbos medikų iškvietimo paslauga apmokestinama 70 eurų mokesčiu.
J. Keburienė pabrėžė – kiek teko bendrauti su latvių kolegomis, nepastebėta, jog baimintųsi, kad greitosios pagalvos nekvies tie, kam iš tiesų jos reikia. Nepagrįstų greitosios pagalbos iškvietimų Latvijoje vis dar pasitaiko, tiesa, mažiau. O apskritai krūvis latvių greitosios medikams yra mažesnis – Latvijoje gyventojų skaičiui tenka daugiau greitosios pagalbos postų nei Lietuvoje.
Kalbant apie paslaugų apmokestinimą, anot J. Keburienės, reikėtų diskutuoti ir rasti geriausią variantą, o lyginant su įvairių šalių patirtimi, kol kas ryškėja du galimi variantai – nedidelis visų iškvietimų apmokestinimas arba netikslingų iškvietimų, kaip kaimyninėje Latvijoje, tų, „kurie kur ne greitosios pagalbos medikų kompetencijos“, apmokestinimas.
Kaip pasakojo J. Keburienė, Sveikatos apsaugos ministerijos lygmeniu šis klausimas buvo keltas.
„Ministerijos lygmeniu tą klausimą kėlėme; kai mums pasako, kad trūksta pinigų trečiam mūsų brigados nariui, nes tai yra kaštai, o [mes] suprantame, kad tas narys yra ne tik mums reikalingas kaip kolega, kuris padės nešti, bet ir labai svarbus dalyvaujant gaivinime, gelbstint gyvybes. Dėl to ir sakome ministerijos koridoriuose, kad palaukite, mes matome, iš kur tų pinigų paimti“, – teigė greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė
Tiesa, pasak J. Keburienės, oficialaus SAM pritarimo dar nesulaukta.
„Susikūrus tarnybai galbūt bus paprasčiau kalbėtis. Tikimės, kad ir politikai supras, juo labiau, kad išgirstame, jog kalbėti apie tai turime. Mes drąsiai, garsiai kalbame. Suprantame, kad galime kitą kartą nukentėjusiųjų vietoje būti ir patys. Taip, kad kur nespės, o kur tvarstys įbrėžtą pirštą“, – reziumavo LNK pašnekovė.
Visą LNK reportažą galite pamatyti čia:
