Tyrimas: suklydę medikai slepia nuo pacientų savo klaidas?

Nors 62,8 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad gydytojais galima pasitikėti, dauguma jų įsitikinę, kad medikų dėmesį reikia nusipirkti. Net 53,3 proc. mūsų šalies piliečių laikosi nuomonės, kad uždarbis medikams rūpi labiau nei pas juos apsilankę pacientai.

Dar daugiau apklaustųjų – 66,3 proc. – mano, kad medikai gera valia neprisipažįsta padarę klaidą. Tokius prieštaringus rezultatus atskleidė reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tuo tarpu medikai tikina, kad jiems tenka po visą įstaigą vaikytis vokelius grūdančius pacientus, o kaip pagrindinę savo problemą įvardija nemokėjimą bendrauti.

Kuo žmogus turi daugiau pinigų, tuo labiau pasitiki gydytojais

Paklausti, ar iš esmės gydytojais galima pasitikėti, dauguma gyventojų atsakė teigiamai. Net 62,8 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymų variantus „labai pritariu“ ir „pritariu“ ir tik 14,1 proc. laikosi priešingos nuomonės (atsakymų variantai „labai nepritariu“ ir „nepritariu“). 23,1 proc. respondentų pasirinko neutralią poziciją („nei pritariu, nei nepritariu“).

Kuo respondentų pasiektas išsimokslinimo lygis yra žemesnis, tuo pasitikėjimo gydytojais santykinai yra mažiau. Labiausiai medikais pasitiki tie Lietuvos gyventojai, kurie įgiję aukštąjį universitetinį išsimokslinimą (68 proc.). Nedidelė skirtis egzistuoja ir tarp miesto ir kaimo gyventojų. Kaimo gyventojai yra santykinai mažiau linkę pasitikėti gydytojais (54,6 proc.) nei mieste gyvenantys asmenys (66,6 proc.). Kylant respondentų pajamoms, pasitikėjimas medikais taip pat didėja. Asmenų, gaunančių ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį (2175 Lt ir daugiau), grupėje medikais pasitikėjimo yra daugiausia (71,3 proc.).

„Paciento ir gydytojo santykyje pasitikėjimas gydančiu mediku yra svarbus aspektas gydymosi procese. Jei nepasitiki – tikėtina, kad būsi labiau linkęs abejoti gydytojo teikiamomis rekomendacijomis, taikomais gydymo būdais“, - įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Giedrius Žvaliauskas.

Vyraujanti nuostata: jei gydytojo „nepatepsi“, jis į tave žiūrės pro pirštus

Respondentams pateikus teiginį, kad „gydytojų kvalifikacija nėra tokia gera, kokia turėtų būti“, 27 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų jam pritarė. Visgi šiek tiek daugiau respondentų – 31,9 proc. - mano priešingai. Tiesa, tik 2 proc. apklaustųjų nekyla jokių abejonių dėl medikų profesinio pasirengimo. 41,1 proc. respondentų priimtiniausias buvo atsakymo variantas „nei pritariu, nei nepritariu“.

Respondentams pateikus teiginį, kad „gydytojams labiau rūpi uždarbis nei pacientai“, daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų (53,3 proc.) laikosi nuomonės, kad uždarbis medikams rūpi labiau nei pas juos apsilankę pacientai. Tik 11,1 proc. respondentų nepritarė šiam teiginiui (atsakymų variantai „labai nepritariu“ ir „nepritariu“). Apie trečdalį apklaustųjų (35,6 proc.) pasirinko neutralią poziciją.

„Rezultatai turėtų būti nemalonūs medikų bendruomenei, kai pagal šį kriterijų daugiau nei pusė apklaustųjų asmenų požiūris į gydytojus nėra pozityvus. Kodėl toks požiūris? Galbūt dalis respondentų atsakymo pasiūlytų ieškoti dar sovietmečiu skambėjusios ir „Dviračio šou“ prieš keletą metų antram gyvenimui prikeltos dainos žodžiuose: „Kad maloniai ir gerai apžiūrėtų daktarai – reikia tept“. Matyt, daliai respondentų atrodo, kad tik prieš tai „patepęs“ jis gali tikėtis gauti tinkamą dėmesį ir reikalingas paslaugas. Nemokėsi – gydytojas į tave ir į tavo negalavimus pažiūrės pro pirštus. Prastą medikų įvaizdį Lietuvos visuomenėje taip pat atskleidžia ir 2011 m. rugsėjo mėn. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Lietuvos gyventojai labiausiai korumpuotais laiko teisininkus ir medikus“, - svarstė G. Žvaliauskas.

Santykinai daugiau negatyvaus požiūrio į medikus yra kaime (59,4 proc.) nei mieste (50,4 proc.). Kuo respondento išsimokslinimas yra žemesnis, tuo dažniau požiūris į gydytojus negatyvesnis. Mažiausiai pritariančių teiginiui, kad „gydytojams labiau rūpi uždarbis nei pacientai“ yra aukštąjį universitetinį (47,4 proc.) ir aukštesnįjį arba aukštąjį neuniversitetinį (47,8 proc.) išsimokslinimą įgijusių respondentų grupėje. Taip pat neigiamas požiūris mažėja didėjant respondentų gaunamoms mėnesio pajamoms: tarp gaunančiųjų 800 Lt atlyginimą neigiamai medikus šiuo požiūriu vertina 59 proc. respondentų, o tarp gaunančių 2175 Lt ir daugiau – jau tik 41,9 proc. (beveik 20 proc. mažiau).

Įdomu, kad jauniausi (18-24 metų amžiaus) ir vyriausi (55 metų ir vyresni) respondentai galvoja labai panašiai – atitinkamai 57,4 proc. ir 56 proc. mano, kad pinigai gydytojams svarbiau.

Visuomenės verdiktas: medikai neinformuoja paciento apie savo klaidas

Apklausos metu taip pat norėta išsiaiškinti respondentų nuomonę, kaip elgiasi suklydę Lietuvos medikai. Tyrėjai pabrėžė, kad respondentams pateiktas abstraktus klausimas – nebuvo klausiama apie jų konkrečią patirtį susidūrus su gydytojų klaidomis.

Pasirodė, kad vos 9,2 proc. respondentų (atsakymų variantai „labai pritariu“ ir „pritariu“) sutinka su teiginiu, kad „gydytojai paprastai informuoja savo pacientus, jei gydymo metu padaro klaidą“. 66,3 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės (atsakymų variantai „labai nepritariu“ ir „nepritariu“), o 24,5 proc. linkę pasirinkti neutralią poziciją.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.

Medikas: vokelius žmonės grūda per prievartą

Anot Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, Lietuvos gyventojų pasitikėjimo gydytojais vidurkis iš esmės nesiskiria nuo europinio. „Nepasitikėjimą gali lemti skirtingi veiksniai, pavyzdžiui, lėtinių ligų turinčio žmogaus lūkesčiai paprastai didesni. Jis gali nesuprasti, kad visiškai išgydyti lėtinės ligos neįmanoma ir dėl savo savijautos kaltina gydytoją. Taip pat žmogus gali būti susidūręs su „neteisingu“ mediku, kuris išsamiai visko nepaaiškino, neišklausė, pagaliau buvo prastas specialistas“, - svarstė pašnekovas.

L. Valius sutiko, kad vis dar egzistuoja stereotipai ir dėl atlygio už mediko darbą. „Pradėjau dirbti sovietiniais metais – dabar visuomenės iniciatyva „sutepti“ medikus yra gerokai sumažėjusi, tačiau išlikusi. Kita vertus, be pačių žmonių šio reiškinio nebūtų. Nekalbu apie nusikalstamus atvejus, kai žmogus reketuojamas. Jų nutinka visur. O kodėl medikai ima? Mano praktikoje irgi buvo atvejų, kai žmogus atidaro stalčių, įmeta vokelį ir trinkteli durimis. Ar tai yra paėmimas? Teko netgi vytis pacientus“, - teigė medikas.

Pašnekovas prisipažino dažnai sulaukiantis klausimų, kiek ir kam reikia duoti, tarsi medikai nebūtų tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, dirbantys savo darbą. Esą, negi chirurgai, negavę kyšio, operuos buku peiliu? Kas kita, jei žmogus po gydymo ateina pas mediką su gėlėmis ir saldainių dėžute ar vietoj saldainių – su kažkokia pinigų suma, norėdamas padėkoti. Tai kyšis ar tiesiog nusistovėjusi tradicija?

„Kita vertus, prieš kaltinant medikus, kad jiems rūpi pinigai, reikėtų pagalvoti – o kam jie nerūpi? Jei tu davei Hipokrato priesaiką, ar tai reiškia, kad dabar turi badauti, tavo vaikai turi būti basi, neišsilavinę, galiausiai tu net neturi teisės pailsėti? Pabandykite be poilsio 48 valandas atvairuoti iš Italijos į Lietuvą. Lygiai taip pat ir mediko galva neveikia, jeigu jis persidirbęs ir nepailsėjęs, o pilnaverčiam poilsiui irgi reikia tam tikrų finansų“, - svarstė L. Valius.

Didžiausia medikų problema – nemokėjimas bendrauti

Paklaustas, ar tiesa, kad medikai iš tiesų slepia savo klaidas nuo pacientų, pašnekovas sutiko, kad gydytojai iš tiesų nemėgsta pripažinti klaidų – ir tai žmogiška.

„Kita vertus, medicina nėra matematika. Pavyzdžiui, gydytojas žino, kad aspirinas numuša temperatūrą visiems, tačiau vienam iš 100 aspirinas gali sukelti skrandžio uždegimą, o vienam iš 1000 – kraujavimą skrandyje. Kaip medikui žinoti, kad jo pacientas ne 100-asis ar 1000-asis? Žinoma, kartais galima išsiaiškinti, ar žmogaus skrandis jautrus, ar yra buvę panašių atvejų, bet tai gali būti ir pirmas kartas. Žmonės kartais įsivaizduoja, kad pas gydytoją ateina kaip į autoservisą – atidarė kapotą, išardė variklį, rado sulūžusį sriegį, pakeitė jį ir automobilis vėl veikia. To sriegio galima ir nerasti arba pakaitalas gali veikti ne taip, kaip tikimasi, be to, keičiant įmanoma kažką kita padaryti. Čia labai daug žmogiškojo veiksnio.

Aišku, būna ir klaidų, bet dažniau trūksta elementaraus bendravimo. Gydytojas su pacientu iš anksto turi aptarti visus galimus variantus – esą jei nepavyks taip, darysime kitaip. Deja, medikai komunikacijos mokomi mažai. Kas turi Dievo dovaną, tas išsiverčia, tačiau dažnas Dievo dovanos komunikuoti neturi“, - teigė pašnekovas.