Dėl oro užterštumo ypač kenčia keturios Azijos šalys – Bangladešas, Indija, Nepalas ir Pakistanas. Čia gyvena beveik ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Oro tarša šiose valstybėse dabar yra 44 proc. didesnė nei dar prieš 20 metų. Dėl to gyvenimo trukmė vidutiniškai mažėja penkeriais metais, o kai kuriuose Indijos ir Bangladešo regionuose – net beveik 10 metų.
Remiantis tyrimu, Pietryčių Azijoje labiausiai orą teršia miškų ir laukų gaisrai, taip pat eismas ir elektrinės. 89 proc. regiono, kuriame gyvena iš viso 650 mln. žmonių, oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas ribines vertes.
JAV, Europoje ir Japonijoje tuo tarpu oro kokybė pagerėjo, rašo mokslininkai. Tačiau, remiantis pasaulio vidurkiu, ji gyvenimo trukmę vis dar mažina dvejais metais.
AQLI įkūrėjas Michaelis Greenstone‘as, turėdamas omenyje koronaviruso pandemiją, sakė, kad ilgainiui oro tarša kels dar didesnį pavojų nei koronavirusas. Jis reikalavo, kad po pandemijos visas dėmesys būtų sutelktas į kovą su oro užterštumu.
