Tačiau „Journal of the American Medical Association“ (JAMA) paskelbtoje mokslinės literatūros apie dėmesingumo meditaciją apžvalgoje sakoma, kad meditacijos poveikis yra ribotas.
Pavyzdžiui nerasta įrodymų apie meditacijos poveikį pozityviam nusiteikimui, dėmesingumui, priklausomybėms, mitybos įpročiams, miegui ar kūno svoriui, arba tokių įrodymų rasta labai mažai.
Dėmesingumo meditacija yra budistinio ugdymo forma, kuria dėmesį siekiama sutelkti į esamą momentą, sakoma straipsnyje.
„Įrodymai rodo, kad dėmesingumo meditacijos programos kai kuriems pacientams gali padėti sumažinti nerimą, depresiją ir skausmą“, - sakoma apžvalgoje.
„Taigi gydytojai praktikai turėtų būti pasirengę kalbėtis su savo pacientais apie vaidmenį, kurį kokia nors meditacijos programa galėtų suvaidinti sprendžiant psichologinį stresą“, - sakoma joje.
Dėmesingumo meditacija paprastai praktikuojama po pusvalandį per dieną. Ši praktika akcentuoja jausmų ir minčių pripažinimą jų nevertinant. Jai taip pat reikia kūno ir minčių atsipalaidavimo.
„Daug žmonių įsivaizduoja, kad meditacija reiškia sėdėjimą ir nieko nedarymą“, - sakė pagrindinis studijos autorius Madhavas Goyalas (Madhavas Gojalas), Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Medicinos mokyklos dėstytojas.
„Tačiau tai netiesa. Meditacija yra aktyvi proto treniruotė supratimui didinti, o skirtingomis meditacijos programomis tai pasiekiama skirtingais būdais“, - pridūrė jis.