Internete buvo apklausti 3394 respondentai, iš kurių didžiąją dalį – apie 65 proc. – sudarė paaugliai iki 18 metų. Anot Jaunimo grupės JUST atstovo Felikso Miliučio, tyrimas rodo, kad jaunimas nėra išprusęs lytinio gyvenimo klausimais.
Daugiau nei trečdalis respondentų (40 proc.) lytinio ugdymo pamokose nėra dalyvavę nė karto. Du trečdaliai dalyvavusiųjų teigė, kad mokykloje buvo vos 1–2 pamokos. Šiek tiek mažiau nei penktadalis lytinio ugdymo pamokose dalyvavo 3–5 kartus. Daugiausiai pamokose kalbėta apie mėnesinių ciklą ir brendimą.
Remiantis tyrimo duomenimis, dabartinį lytinio ugdymo lygį mokyklose jaunuoliai vertina 44 proc. iš maksimalių 100 proc. Jaunimas mano, kad lytinio ugdymo pamokose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informacijai apie lytiniu keliu plintančias ligas (78,10 proc.), kontracepcijos metodus (69,88 proc.) ir lytinį aktą (55,75 proc.).
Taip pat svarbūs žmonių tarpusavio santykiai, meilė (52,08 proc.), abortai (50,64 proc.), nekaltybės praradimas (45,76 proc.), su apvaisinimu, nėštumu ir gimdymu susiję dalykai (42,98 proc.), brendimas (42,65 proc.), vizitas pas ginekologą (40,35 proc.), mėnesinės, moters ciklas (31,89 proc.), susilaikymo nauda, vertybės (30,74 proc.), seksualinė orientacija (27,85 proc.).
Net apie 95 proc. respondentų įsitikinę, kad lytinio švietimo pamokos mokykloje reikalingos. Tačiau tyrimas atskleidė ir tai, kad, prireikus informacijos apie apsisaugojimą nuo nėštumo ir kontracepciją, į mokytojus kreiptųsi tik 1,89 proc. paauglių. Daugiausia paauglių (79,49 proc.) informacijos ieškotų internete, trečdalis kreiptųsi į draugus arba į ginekologą.
„Tai rodo, kad informacijos apie lytiškumą trūksta. Negerai, kad dauguma moksleivių informacijos apie tai ieško internete. Mat ten neretai galima rasti tendencingos informacijos, dažnai ji netiksli, nepatikima“, - svarstė F. Miliutis.
Anot pašnekovo, nieko gera nežada ir tendencija, kad paaugliai, prispyrus bėdai, konsultacijos kreipiasi ne į kompetentingą specialistą, bet į draugą.
Trečdalis nesisaugojo
Paauglių žinios apie nėštumo prevenciją arba lytiniu keliu plintančias ligas, anot F. Miliučio, netikslios. 53 proc. jaunimo pasitiki lytinio akto nutraukimo metodu ir mano, kad jis apsaugo nuo nėštumo, nors specialistai teigia, kad jei šį kontracepcijos būdą naudotų visos poros, pastotų kas trečia moteris.
Beveik pusė jaunuolių tvirtino, kad lytinio akto metu naudojant iš karto du prezervatyvus, užtikrinama geresnė apsauga nuo pastojimo. Ginekologai šį mitą kategoriškai neigia – netgi atvirkščiai, atsiranda didesnė tikimybė, kad prezervatyvas nusmuks.
Trečdalis paauglių yra įsitikinę, kad menstruacijos ir mėnesinės yra skirtingi dalykai. Daugiau nei pusė jaunų žmonių įsitikinę, kad kontraceptinės tabletės kenkia moters vaisingumui.
„Uždavus klausimą apie lytinę elgseną, paaiškėjo, kad net trečdalis jaunuolių visiškai nesisaugojo pirmųjų lytinių santykių metu“, - sakė pirmiausiai mokytojams skirtame seminare „Neplanuoti nėštumai ir jų prevencija“ tyrimą pristatęs jaunimo atstovas.
Anot pašnekovo, beveik pusė jaunuolių nesisaugojo todėl, kad lytiniai santykiai vyko pernelyg greitai ir jie nespėjo pagalvoti apie apsisaugojimą. Penktadalis buvo išgėrę, šiek tiek mažiau nei penktadalis kaip priežastį įvardino partnerį ar partnerę, kurie nenorėjo naudoti kontracepcijos priemonių.
Anot F. Miliučio, tyrimas parodė, kad lytinis švietimas mokyklose vyksta fragmentiškai, o mokytojai nėra autoritetai, į kuriuos mokiniai šiais klausimais kreiptųsi. „Akivaizdu, kad būtina ugdyti tarpusavio pasitikėjimą. Mokytojai turi domėtis lytinio švietimo temomis ir nebijoti apie jas kalbėti, aktyviau reaguoti į pačių mokinių siūlomas iniciatyvas“, - svarstė pašnekovas.
