65 proc. pacientų gydymą apsunkina legalios ir nelegalios priemokos
Paklausti, ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama, teigiamai atsakė vos 7,1 proc. respondentų. Tuo tarpu 33,4 proc. teigia, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai arba nelegaliai. Dar 59,3 proc. respondentų įsitikinę, kad paslaugų kaina padengiama jų pinigais, kuriuos valstybė gauna mokesčių pavidalu.
Su sunkumais siekiant sveikatos priežiūros paslaugų visada susiduria 19 proc. respondentų (2010 m. tokių buvo 17,5, o 2009 m. - 9,2 proc.), kartais – 39,1 proc. (anksčiau – atitinkamai 29,1 ir 26,2 proc.), retai – 36,2 proc. (43,5 ir 44,1 proc.).
Dažniausiai respondentai nurodė ilgas eiles pas specialistus (57,7 proc.). Trejus metus eilėmis nepatenkintų žmonių skaičius kasmet augo apie 10 proc. Panašiai didėjo nepasitenkinimas ir ilgomis eilėmis tyrimams. Pernai jomis buvo nepatenkinti 40 proc. respondentų. Dideles priemokas už tyrimus nurodė 32,9 proc. (2010 m. - 19,7 proc., 2009 m. - 9,7 proc.), žemą paslaugų kokybę – 27,6 proc. (anksčiau – atitinkamai 20,1 ir 12,8 proc.), ilgas eiles operacijoms – 19 proc. (2009 m. - 10,9 proc.), neteisėtas priemokas – 16,8 proc. (2009 m. - 13,7 proc.), dideles oficialias priemokas – 15,4 proc. (2009 m. - 6,5 proc.).
Paklausti, ar teisinga vaistų kompensavimo tvarka, 28,9 proc. respondentų nurodė, kad iš dalies ji yra teisinga, 23,4 proc. - mažai teisinga, 13,2 proc. - neteisinga. Respondentai teigė perkantys vaistą, kurį rekomendavo gydytojas (47,9 proc.), pigiausią (31,5 proc.), rekomenduotą vaistininko (13 proc.), atsižvelgdami į gamintoją (6 proc.).
70 proc. žmonių įsitikinę, kad kyšis pagerina gydymo kokybę
Net 70,3 proc. respondentų įsitikinę, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė priklauso nuo to, ar pacientas asmeniškai atsilygino medikui. 23,3 proc. iš jų įsitikinę, kad priklausomybė labai stipri. Taip manančių žmonių skaičius kasmet auga, tuo tarpu įsitikinusiųjų, kad asmeniškas atsilyginimas neturi jokios įtakos paslaugų kokybei per trejus metus sumažėjo nuo 24,2 proc. iki 18,7 proc.
Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių medikams asmeniškai atsilygino 11,3 proc. respondentų (2010 m. - 13,4 proc., 2009 m. - 18,2 proc.), keletą kartų atsilygino 38 proc. (anksčiau – atitinkamai 29,4 ir 28,1 proc.). Iš viso kyšį gydytojui davę nurodė 56 proc. respondentų, o 41,1 proc. responentų teigė niekada to nedarę. Palyginimui, 2009 m. davusių kyšį nurodė 49,7 proc. respondentų, o niekada to nedarę – 45 proc.
Dažniausiai atsilyginama šeimos gydytojui ir specialistui. Pavyzdžiui, 17 proc. respondentų nurodė šeimos gydytojui davę iki 50 Lt, 6,3 proc. - 51-200 Lt. Gydytojas specialistas iš pacientų dažniausiai gauna sumą iki 200 Lt. Ją nurodė 20,3 proc. respondentų. Dar 10 proc. nurodė mažesnes arba didesnes sumas.
Už operacijas papildomai atsilygino 17,6 proc. respondentų. Daugiausiai iš jų (7,2 proc.) iš jų nurodė 201-500 Lt sumą. Diagnostiniams tyrimams piniginę atvėrė 14,2 proc. respondentų. Populiariausia suma – 51-200 Lt (taip nurodė 10 proc. apklaustųjų). Už galimybę atsigulti į ligoninę papildomai mokėjo 11,3 proc. pacientų. Dažniausia suma – taip pat 51-200 Lt. Ją nurodė 5,7 proc. respondentų.
Atsilygindami žmonės dažniausiai tikisi geresnio ir greitesnio gydymo (26,8 proc.), taip elgiasi patarti kitų pacientų (17 proc.), tiesiog nori atsidėkoti (16,5 proc.), tikina, kad medikas netiesiogiai apie tokią būtinybę užsiminė (12,3 proc.) ar net atvirai reikalavo užmokesčio (8,1 proc.).
Paklausti, ar sutiktų, kad nelegalios priemokos būtų įteisintos, 56,6 proc. respondentų teigė, kad jie jau moka draudimo mokestį, todėl daugiau mokesčių būti neturėtų. Sutiktų mokėti pinigus legaliai į gydymo įstaigos kasą vos 2,9 proc. Tiesa, net 26 proc. sutiktų tai daryti su sąlyga, jei jų oficialiai sumokėti pinigai atitektų konkrečiam gydytojui.
Didesnė dalis respondentų pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema
Lietuvos gyventojų nuomonės apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą tyrimo tikslas – įvertinti gyventojų informuotumą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Tyrimą, kurio metu į daugiau kaip 50 klausimų atsakė 1068 nuolatiniai Lietuvos gyventojai, VLK užsakymu trečius metus atlieka UAB „Konsultus“. 72,6 proc. tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 proc. vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 proc. lankėsi ligonių kasose.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorės Olgos Riklikienės, tokios gyventojų apklausos padeda išsiaiškinti objektyvią padėtį sveikatos apsaugos sistemoje ir imtis veiklos gerinimo priemonių.
Anot VLK atstovų, tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis. Pasitikėjimą ir pasitenkinimą atskleidžia išvestiniai rodikliai vertinimų skalėje nuo 1 iki 10 (aukščiausias balas – 10). 2011 m. tyrimo duomenimis, pasitikėjimo PSD sistema rodiklis siekė 6,17, o pasitenkinimo – 6,31; pasitikėjimo ir pasitenkinimo ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis – atitinkamai 6,04 ir 6,45 bei 6,43 ir 6,85.
Lietuvos gyventojų pasitikėjimo PSD sistema indeksas per 3 metus didėjo nuo 5,90 balų (2009 m.) iki 6,17 (2011 m.).
