Trečdalis apklaustųjų tvirtino, kad susilaukus vaikų jaunesniame amžiuje, galima turėti gausesnę šeimą, o penktadalis sakė, kad jaunesni tėvai su savo vaikais turi daugiau bendra.
Ketvirtadalis respondentų teigė nežinantys, kiek laiko gali prireikti, kol užsimegs nauja gyvybė, todėl norėjo pradėti šį procesą anksčiau.
Dauguma tėvų buvo įsitikinę, kad prieš gimstant vaikui, reikia turėti nuosavus namus ir būti susituokus.
Nepaisant šių dviejų pagrindinių faktorių, šeši iš dešimties apklaustųjų džiaugėsi, jog prieš nusprendžiant turėti vaikų, bendros jų ir partnerio pajamos tesiekė 25 tūkst. svarų (100 tūkst. litų) per metus.
„Šios apklausos rezultatai mus nustebino, nes manėme, kad idealiausias amžius gimdyti vaikus bus trečiosios dešimties pabaiga arba ketvirtosios pradžia, o ne trečiosios dešimties vidurys“, - sakė tyrimo autorė, psichologė Claire Halsey.
„Priešingai paplitusiai nuomonei, jaunesnės moterys pradeda planuoti šeimą padirbusios vos kelerius metus, o ne padariusios karjerą, pakeliavusios po pasaulį ir skyrusios laiko savo hobiams“.
„Veikiausiai žmonės suprato, kad dėl recesijos nukentėjus darbo perpsektyvoms, pirmenybę reikėtų suteikti šeimai, o karjera gali būti padaryta vėliau“, - pažymėjo ji.
Tyrimo metu taip pat buvo apklausti 2 tūkst. bevaikių suaugusiųjų. Apklausos autorius domino jų planai susilaukti vaikų.
Nors kas dvidešimtas respondentas nurodė niekada nenorėsiantis turėti vaikų, vidutinis amžius, nuo kurio likę respondentai planavo susilaukti atžalos, buvo 28 metai.
Nepaisant dviejų trečdalių bevaikių žmonių, kurie teigė norintys kažko pasiekti gyvenime ir tik po to gimdyti vaikus, dauguma pripažino, jog tai reikėtų padaryti iki 30-ojo gimtadienio.
Be nuosavo būsto ir įregistruotos santuokos, pusė apklaustųjų prieš gimstant vaikui troško uždirbti padorią sumą pinigų, o 47 proc. norėjo būti užtikrinti darbu.
Keturi iš dešimties žmonių prieš susilaukiant vaiko norėjo turėti santaupų banke, o 26 proc. troško daug atostogų.
Bevaikės poros, prieš pradėdamos naują gyvybę, norėjo atlikti daug pasiruošimo darbų, bet finansinis stabilumas nusvėrė medicininius šeimos planavimo aspektus: šešios iš dešimties porų teigė pirmiausia norinčios iš anksto susitaupyti pinigų, ir tik penktadalis sakė, jog pirmiausia gertų folio rūgštį, vitaminus ir maisto papildus.
Tyrimai rodo, kad 85 proc. motinų ir nėščiųjų nepaiso vyriausybės rekomendacijų ir nevartoja maisto papildų su folio rūgštimi, omega-3 riebiosiomis rūgštimis ir vitaminu D.
Didžiausią rūpestį kėlė apklaustųjų nesirūpinimas savo sveikata: tik mažiau negu pusė respondenčių teigė, jog nėštumo metu stengtųsi sveikiau maitintis, ketvirtadalis daugiau sportuotų ir tiek pat stengtųsi atsikratyti antsvorio.
Iš moterų, kurios jau susilaukė vaikų, kas penkta prisipažino nerimavusi, kad prieš pastojant jų gyvenimo būdas nebuvo pakankamai sveikas.
Iš 60 proc. moterų, kurios pastojo planuodamos, tik viena iš dešimties metė rūkyti, o 23 proc. atsisakė alkoholio ir pradėjo rinktis sveikesnį maistą.
