Erkinio encefalito piką mato Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Būtent Klaipėdos universiteto ligoninėje šią vasarą dėl erkinio encefalito gydyta 20 pacientų.
Klaipėdos universiteto ligoninės infekcinių ligų gydytoja infektologė Rūta Pundinienė LNK žinioms sakė, kad besikreipusių pacientų būklė buvo vidutinio sunkumo.
„Karščiuoja, pažymi standartinius erkinio encefalito nusiskundimus: galvos skausmą, silpnumą, mieguistumą“, – vardijo gydytoja.
Šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninėje gydomi trys susirgę erkiniu encefalitu. Dar prieš savaitę buvo keturi.
Anot infektologų, retai ligoninėje vienu metu guli tiek šia liga sergančių pacientų.
„Pastaraisiais metais, per pandemiją mes tų pacientų turėjome kur kas mažiau. Toks kiekis – ganėtinai retas ir išskirtinis“, – teigė gydytoja R. Pundinienė.
O štai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų skyriuje maždaug ketvirtadalis visų pacientų serga erkiniu encefalitu. Vieno iš jų būklė – itin sunki.
„Visos galūnės paralyžiuotos, buvo sutrikusi kvėpavimo funkcija“, – pasakojo VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai tikina, kad Kaune situacija panaši būna kiekvieną vasarą.
„Visa Lietuvos teritorija yra pavojinga. Yra tik labiau ar mažiau pavojingos atskiros vietovės“, – sakė LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tikina, kad kelerius pastaruosius metus erkiniu encefalitu sirgusių skaičiai buvo maži, tad šiemet to paties tikėtis esą jau negalima.
„Šiais metais per pirmąjį pusmetį jau turime 99 atvejus – šiek tiek daugiau negu praeitais ir užpraeitais metais per tą patį pusmetį. Tačiau paties sergamumo pikas dar tik prasideda“, – įspėjo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Milda Žygutienė.
Medikai primena, kad erkinis encefalitas – klastinga liga. Pirmiausia sukyla temperatūra, siekianti daugiau nei 38 laipsnius. Vėliau atsiranda galvos skausmas, pykinimas, drebulys. Esant rimtoms komplikacijoms netgi gali pasireikšti rimti nervų sistemos pažeidimai.
„Jeigu nebuvo erkės įsisegimo, nereiškia, kad žmogus negali sirgti erkiniu encefalitu, nes erkės įsisegimas yra neskausmingas ir daugiau negu pusė sergančiųjų jokio įsisegimo nepastebi.
Dar noriu priminti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti per maisto produktus“, – kalbėjo gydytoja D. Radzišauskienė.
Vienintelė išeitis – skiepytis.
„Jeigu dar, kalbant apie Laimo ligą, sakome, kad reikia labai pastebėti erkės įsisegimą, ji turi būti įsisegusi 12–18 val., tai erkiniu encefalitu erkė užkrečia labai greitai“, – sakė medikė.
Tačiau lietuviai skiepijasi labai vangiai.
M. Žygutienė patarė: „Lietuvoje kiekvienas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, todėl, kad tai yra labai endeminė šalis erkinio encefalito požiūriu. Mes turime didžiausią sergamumą Europoje“.
Praeitais metais nuo erkinio encefalito iš viso suleista beveik 328 tūkst. vakcinų. Tačiau 2021 m. įskiepyta beveik 7 tūkstančiais vakcinų daugiau.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
