Remdamasis išankstiniais duomenimis, Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2017 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 metais).
Kaip prieš metus rašė DELFI, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.).
Papildyta
Mažėja jau penkerius metus
Lietuvos statistikos departamento atstovai pastebi, kad alkoholio suvartojimo kiekio mažėjimo tendencija matyti nuo 2013 m. Skelbiama informacija – pati naujausia.
Kaip pagal šiuos skaičius Lietuva šiuo metu yra kitų šalių kontekste?
Lietuvos statistikos departamentas reitingų nesudaro, tačiau pagal naujausią EBPO informaciją, jei dabar Lietuvos legalaus alkoholio suvartojimas vienam žmogui yra 12,3 litrų, Belgijoje – 12,6 litro absoliutaus alkoholio, Austrijoje – 12,3,
Lenkų, estų, latvių, rusų, pagal EBPO duomenis, legalaus alkoholio suvartojimas yra virš 10 litrų. Estai – 10,3, lenkai – 10,5, latviai – 10,8. EBPO pateikia kiekvienos šalies naujausius duomenis.
Statistikos departamento atstovai pabrėžia, kad remiantis įvairiais statistikos duomenimis, tiek gamyba, tiek prekyba šalyje mažėja. Statistikos departamentas sako, kad prekyba sumažėjo dėl alkoholio kainos padidėjimo, pernai akcijų alkoholiniams gėrimams uždraudimo.
Ekspertai: priemonių pakanka
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėję Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai sakė, kad šalyje įgyvendintų alkoholio ribojimo priemonių kol kas turėtų pakakti ir naujų draudimų priimti nebūtina.
Pernai siekiant sumažinti alkoholio suvartojimą Lietuvoje, buvo padidinti akcizai bei sutrumpintas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas.
Kaip anksčiau rašė Elta, EBPO ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį, nurodomi kiek kitokie skaičiai nei Lietuvos statistikos departamento, tačiau rezultatas tas pats – Lietuva pagal alkoholio vartojimą vis dar yra pirma tarp organizacijos šalių. Pasak EBPO, vienas gyventojas vidutiniškai 2015 metais suvartojo 15,2 litro alkoholio.
Antroje vietoje pagal vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka 2,6 litro vienam asmeniui per metus, o paskutinėje vietoje esančiame Izraelyje, pasak organizacijos, alkoholio suvartojama 2,6 litro. Tuo metu visoje EBPO vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio.
Legalaus alkoholio pardavimas, kainos, gamyba, importas, eksportas
2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst.
dekalitrų (18,4 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2 proc.) mažiau nei 2016 m.
Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc. 35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.
