„Man maždaug du kartus per metus pasikartoja regėjimo sutrikimai, po to pradeda skaudėti galvą ir taip – kelias valandas. Paskutinį kartą tris dienas iš eilės pasikartojo priepuoliai. Pirmą kartą sutriko regėjimas ir nutirpo kairė ranka bei kairė veido pusė. Kitą kartą sutriko tik regėjimas, o trečią – kalba. Kaip atskirti migreną nuo insulto? “ – komentuodamas šia liga sirgusio 31 metų vilniečio Irmanto Kuzo istoriją klausė skaitytojas.
Kitas aprašė, ką patiria: „Iš pradžių akyse raibuliuoja, dingsta kažkuris regos plotas. Kairėje pusėje atsiranda toks mirgu margu ir per kokį 15 min. aprimsta. Tada prasideda blogumai, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, vėmimas ir galiausiai liežuvio ar pirštų tirpimas. Ir širdis dunksi po visko“.
Ir daugiau komentatorių teigė, jog migrenos su aura požymiai beveik tokie patys, kaip insulto. „Iš tiesų atskirti ne visada lengva“, – pripažino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas R. Urbutis, interviu DELFI akcentuodamas simptomus, kurių sergantiems migrena ir kitiems nevalia ignoruoti.
Vienas migrenos su aura diagnostinių kriterijų – auros trukmė. Migrenos atveju ji tęsiasi nuo kelių iki 60 minučių.
Pacientui, kuris serga migrena, DELFI pašnekovas patarė sukrusti, jei vienas ar keli auros simptomai užsitęsia ilgiau kaip valandą.
- Paaiškinkit, kas yra aura?
- Galvos skausmas – tik viena iš migrenos sudėtinių dalių. Yra netgi tokia migrenos priepuolių forma, kai paties skausmo žmogus nejaučia, tik aurą. Tai simptomai, kurie atsiranda prieš prasidedant galvos skausmui. Žmonės, kurie turi migreną su aura, paprastai iš pradžių pajunta ne galvos skausmą, o regos sutrikimus, gali aptirpti ar nusilpti veidas, ranka. Pasitaiko įvairių formų. Vieniems greičiau, kitiems po tam tikro laiko prasideda galvos skausmas, trunkantis parą, dvi ar tris.
Viena situacija, kai žmogus neserga migrena ir jam pasireiškia toks stiprus galvos skausmas, kokio jis gyvenime nejuto. Tai – signalas, kad nedelsiant reikia kreipti į medikus.
Kita situacija, kai žmogus serga migrena su vadinamąja aura ir jam pasikartoja tipiniai simptomai, kuris juos jau žino. Tai nėra signalas, kad kiekvieną kartą reikia kreiptis į gydytoją įtariant insultą.
Tačiau jei auros metu pacientui aptirpsta ranka ir tai nepraeina, pvz., per 5-10 minučių, kaip visada, o tęsiasi valandą ir ranka išlieka aptirpusi ar nusilpusi, jam jau reikia kreiptis į medikus.
Turintys migreną su aura dažniausiai skundžiasi regos sutrikimais. Tačiau migrenos aurai būdingesni žybčiojimai, mirgėjimai akyse, kai atsiranda laužyta šviečianti linija arba šviečianti dėmė. Jei rega sutrinka įvykus insultui, dažniausiai žmogui iš viso aptemsta akyse ar „iškrenta“ dalis regėjimo lauko. Taigi, kalbant apie regos sutrikimus taip pat svarbu, ar konkretus simptomas pasireiškia pirmą kartą.
Statistiškai apie ketvirtadalis pacientų, kurie patiria galvos smegenų insultą, jaučia galvos skausmą. Tačiau ne kiekvienas galvos skausmas – insulto požymis. Kaip minėjau, labai svarbu, ar simptomas jaučiamas pirmą kartą gyvenime, anksčiau jo nėra buvę, ar atsirado staiga ir pasireiškia kitų FAST (lietuviškai NKP) – DELFI) teste minimų insulto požymių.
- Kviečiant greitosios pagalbos medikus akcentuoti insultą?
Geriau nepasidrovėti kviesti greitąją, nei uždelsti, nes tuomet būna skaudesnės pasekmės, insultų gydymo centrai gali taikyti ne visus šiuolaikinio gydymo metodus.
Laiko kriterijus itin svarbus. Statistiškai apie trečdaliui pacientų, kuriems pirminę insulto diagnozę nustatė greitosios pagalbos medikai, ji nebūna patvirtinama. Tačiau tai – nieko baisaus. Tokie skaičiai visame pasaulyje ir jeigu yra pagrindo įtarti insultą, juolab, jei tai patvirtina atvykę greitosios pagalbos medikai, pacientai turi būti kuo greičiau gabenami į ligoninę.
- Migrenos ar kitų galvos skausmų kankinamus žmones dažniau nei kitus ištinka insultas?
- Ryšys yra. Insultas – viena iš retų migrenos komplikacijų. Statistika įvairi, tačiau manoma, kad iki pusės procento sergančiųjų migrena savo gyvenime kaip komplikaciją patiria galvos smegenų išeminį insultą.
Didesnė rizika – turintiems migreną su aura. Pačią didžiausią riziką susirgti insultu, vertinant kompleksinius rizikos faktorius, turi jauno ir vidutinio amžiaus moterys, sergančios migrena su aura ir rūkančios bei vartojančios peroralinius kontraceptikus. Tokiu atveju susideda trys rizikos faktoriai.
Pacientėms moterims, kurios serga migrena be auros, bet rūko ir vartoja peroralinius kontraceptikus, rizika susirgti insultu padidėja 3 kartus palyginti su bendraamžėmis, kurios neturi šių trijų rizikos faktorių. Jei migrena – su aura, rizika padidėja 6 kartus.
- Vien DELFI skaitytojų rašo insultą patyrusi vos 22 metų. Į gydytojus kreipėsi gerokai per vėlai, nes nesuprato, kas vyksta – numanė, kad gali būti insultas, bet netikėjo. Kokio amžiaus pacientai jau gali sirgti šia liga, koks jūsų praktikoje buvęs jauniausias?
- Labai retai, tačiau insultu serga ir vaikai, nes šią ligą gali sukelti įgimtos anomalijos, kraujo krešumo patologijos, kitos ligos, kuriomis serga maži pacientai, todėl gydytojas niekada negali pasakyti: „Jūs dar esate per jaunas insultui“. Patiems sau to taip pat nereikėtų sakyti.
Esame turėję keletą 20-30 metų pacientų, kurie sirgo insultu ir tai nėra didelė retenybė.
- Viena iš komentatorių teigė, kad ją po mikro insulto išgelbėjo „raudulingas kvėpavimas, kuris labai greitai sureguliuoja kraujotaką ir pašalina spazmus“. Kaip pakomentuotumėte?
- Komentaruose išsirutuliojo diskusija apie gyvulinių riebalų vartojimo naudą, nes jie „stiprina kraujagyslių sieneles, kurios dabar silpnėja, o insultai dažnėja dėl to, kad pirmenybę pradėjome teikti augaliniams riebalams“. Kaip yra iš tiesų?
- Kontroversiškesnės temos už mitybą ko gero nėra. Gandų, patarimų, kategoriškų tvirtinimų galima prisiklausyti ne tik visuomenėje, bet ir medicinos moksle. Vis dėlto, dietologai bei gydytojai, dirbantys širdies ir kraujagyslių srityje, pirmenybę teikia ne gyvulinės, o augalinės kilmės riebalams.
Priešinga nuomonė, kad augaliniai riebalai mums genetiškai, geografiškai priimtinesni – taip pat argumentas, nes mūsų protėviai ir pro protėviai šitaip maitinosi. Tačiau šiuolaikiniame moksle atliekamos palyginamosios studijos pacientams su padidėjusia cholesterolio koncentracija kraujyje rekomenduoja mitybą, kurioje vyrautų vaisiai, daržovės, grūdai ir augaliniai, o ne gyvuliniai riebalai.
- Kaip vertintumėte DELFI skaitytojo pastabą: „Padarykit dažniau po100 gr šnabso. Praskystins kraują ir nebus jokių insultų“.
- Yra tiesos. Kelios rimtos mokslinės studijos tyrė rizikos susirgti insultu priklausomybę nuo alkoholio kiekio. Kaip paaiškėjo, absoliučiai nevartojantys alkoholio turi netgi šiek tiek didesnę riziką susirgti insultu už tuos, kurie retkarčiais nedidelį kiekį alkoholio suvartoja.
Nedidelis kiekis tai 25-50 mililitrų alkoholio, tačiau nesistemingai. Augant vartojamo alkoholio kiekiui, rizika susirgti insultu sparčiai kyla į viršų. Vis dėlto, ir nedidelio kiekio alkoholio, kuris statistiškai mažina insulto riziką, gydytojai nerekomenduoja, nes iškyla įpratimo ir priklausomybės nuo alkoholio grėsmė.
Apibendrinant, galima sakyti, kad DELFI skaitytojo pastebėjime yra tiesos, tačiau, minimas 100 gr tikrai per didelis kiekis. Taurė vyno, bokalas alaus, viena ar dvi taurelė stipraus alkoholio ne kasdien šiek tiek sumažina insulto riziką. Tačiau tai nereiškia, kad tiek alkoholio pavartojantis žmogus gali būti saugus, kad jam nieko neatsitiks.
- Ko nežinome arba pamirštame apie insultą?
Vienas pagrindinių dalykų įtariant insultą – nedelsti. Ne visi pacientai dar žino ir insulto požymius. Pagrindinė mūsų visuomenei siunčiame žinutė – FAST arba lietuviškai NKP testas.
Jei įtarime insultą, svarbu negaišti, nelaukti, kol praeis, o iš karto kviesti greitąją. Apie ketvirtadalis pacientų, patyrusių išeminį insultą, prieš tai patiria praeinančius smegenų kraujotakos sutrikimus. Simptomai, kaip insulto, tačiau savaime praeina po 5, 10 minučių ar valandos. Žmonės galvoja, kad tai, kas su jais vyksta, jau patirta ir išgyventa, tad ir dabar greitosios nekvies. Tai – klaida. Jei atsirado insultui būdingų požymių, kiekvieną kartą reikia kviesti medikus ir nelaukti, kol praeis.
- Kaip laukti greitosios? Lipti laiptais žemyn ar gulėti ir nejudėti?
- Gulti, gulėti, nejudėti. Hemoraginio insulto atveju kraujas išsilieja į smegenis ir papildomas fizinis krūvis gali pabloginti būklę.
Insultą patiria kas penkta moteris ir kas šeštas vyras
Kas penkta moteris ir kas šeštas vyras per savo gyvenimą patiria insultą. Lietuvoje kasmet insultas ištinka apie 10 tūkst. žmonių.
Daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mirtingumas nuo šios ligos yra trečias pagal dažnumą po širdies kraujagyslių ir onkologinių ligų. Darbingame amžiuje patirtas insultas – pagrindinė neįgalumo priežastis.
Statistika rodo, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą, neišgyvena, trečdalis lieka neįgalūs, pusės neįgalumas – sunkaus laipsnio, kai reikia nuolatinės globos.
Vienas svarbiausių reikalavimų, kuris taikomas 4 Lietuvoje įsteigtiems insulto centrams, – pacientas turi būti atgabentas per pirmąsias 3–4 valandas nuo ligos simptomų pradžios.
Suskaičiuota, kad pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš keturių sergančiųjų, nuo 1,5 iki 3 val. – vienas iš devynių. Jei gydymas taikomas praėjus 3-4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14 išeminiu insultu sergančių ligonių.
Pagrindiniai insulto požymiai: NKP
Jeigu nesate tikras, ar žmogų ištiko insultas, atlikite vadinamąjį NKP testą. Sunegalavusiam žmogui tereiks atlikti tris nesudėtingas užduotis.
N Paprašykite nukentėjusįjį NUSIŠYPSOTI.
K Paprašykite KALBĖTI. Paprašykite rišliai pasakyti paprastą sakinį. Pvz., lauke šviečia saulė.
P Paprašykite PAKELTI abi rankas.
Dar vienas insulto požymis išryškėja paprašius iškišti liežuvį. Jei jis kreivas arba neteisingos formos, krenta į vieną ar į kitą pusę, galima įtarti insultą.
Pastebėjus, kad nukentėjusysis negali atlikti bet kurios iš minėtų užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, atvykusiems medikams pasakykite apie pastebėtus simptomus.
