Vieną naktį tarakonai gali atsidurti ir mūsų lovoje
Kaip pasakojo kenkėjus naikinančios įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas, į naujas patalpas – tiek butus, tiek biurus, - tarakonai atkeliauja su senais baldais, sena buitine technika arba mūsų daiktais. Tarakonų populiacijos šaltiniu gali tapti netgi mūsų rankinė, kurioje tarakonai buvo palikę savo kiaušinėlių.
„Tarakonų problema aktuali visus metus, tačiau butuose jų padaugėja šildymo sezono metu, kai namuose šilčiau. Tarakonas – tai būstuose gyvenantis vabzdys. Į lauką jis neišeina, tačiau sėkmingai apsigyvena tiek senos, tiek naujos statybos namuose. Ypatingai kaštą vasarą tarakoną kartais galima pastebėti ir lauke, bet tai labai retas atvejis. Kažkada jie iš tiesų gyveno gamtoje, tačiau atrado nišą šalia žmogaus ir prisitaikė gyventi mūsų aplinkoje.
Beje, tarakonai nėra labai išrankūs maistui, jie gali valgyti ir nelabai valgomus daiktus, pavyzdžiui, atsiknojusių tapetų ar knygų klijus, muilą. Būtent todėl jie turi pirmenybę prieš kitus vabzdžius ir sugeba išgyventi, juolab kad veisiasi jie labai sparčiai, atsiveda daug palikuonių. Jei nesiimama priemonių, žmonės naktį gali būti prižadinti net lovoje po juos ropinėjančių tarakonų. Mat jie apsigyventa lovų patalynės dėžėse, o naktį išlenda ieškoti maisto“, - pasakojo pašnekovas.
Anot biologo, Europos ekspertai yra paskelbę, kad tarakonai gali pernešti infekcines žarnyno ligas – dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kitas. Pavyzdžiui, salmoneliozės bakterijas tarakonai nešioja savo žarnyne ir sėja jas su savo išmatomis, kurias palikinėja, kur tik jiems patogu. Taigi šie vabzdžiai nesikandžioja, nesiurbia mūsų kraujo, tačiau yra potencialūs ligų nešiotojai. Bakterijų jie prisikaupia ropinėdami po įvairias antisanitarines vietas, o vėliau jas palieka ant mūsų baldų paviršių ir maisto.
Iš pradžių tarakonai apsigyvena ten, kur yra maisto ir šilta – virtuvėje, vonioje. Jų mėgstamiausios vietos – prie šiltų vamzdžių, elektros prietaisų (mikrobangėje, šaldytuve, apšviestame grotuvo skydelyje). Kai jų prisiveisia daug, jie persikelia į kambarius.
„Kai kuriems žmonėms pavyksta tarakonus išnaikinti ir patiems, pavyzdžiui, vieni tikina, kad jiems labai padėjo liaudiškos priemonės – kiaušinio trynys su borokso milteliais. Jeigu tarakonams sugeba įsiūlyti tokio maisto, gal tai ir veiksminga, bet ne visiems jo įsiūlysi. Kiti žmonės naudoja dėžutes, kurios užkrečia tarakoną, o šis mirtį pasėja tarp kitų. Tačiau tarakonai dauginasi greičiau nei miršta, todėl dėžučių dėka pavyksta tik sumažinti populiaciją. Juostelės su klijais gali nebent parodyti, kad tarakonų namuose yra.
Naikinant tarakonus, aišku, reikėtų kooperuotis su kaimynais. Dezinfekcinės medžiagos išlieka veiklios tik keletą mėnesių, taigi laiko klausimas, kada tarakonai vėl atkeliaus. Žinoma, galima bandyti sandarinti plyšius – prie komunikacijos kanalų, vamzdžių, radiatorių, sienų, tačiau visko neužsandarinsi“, - svarstė L. Grigaliūnas.
Askaridės nuo fekalijų gali atsidurti ant mūsų stalo
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Zdanevičienė taip pat pabrėžė, kad tarakonai, kaip ir musės bei širšės, mechaniškai gali pernešti įvairias ligas, taip pat gali sukelti alergiją.
„Gera žinia nebent ta, kad Lietuvoje yra pakankamai nedidelis sergamumas pavojingomis ligomis, kurias gali pernešti tarakonai. Pirmiausiai tai žmoginė askaridė. Jei yra netvarkingos išvietės ar gamtoje bet kur išmėtytos fekalijos, ne tik žmogaus, bet ir kačių bei šunų, askaridžių kiaušinėliai su žemėmis gali atkeliauti į namo rūsį, kur labai palanki aplinka jiems vystytis, o tarakonų dėka jie patenka ant mūsų maisto. Taip pat tarakonai gali pernešti tuberkuliozės lazdeles, t. y. visokius sukėlėjus, kurie gali išbūti kurį laiką aplinkoje. Šiltuosiuose kraštuose dėl tarakonų kyla dar didesnių problemų, nes jie masiškai perneša ten tarpstančias pavojingesnes infekcijas, taip pat ir hepatitą A“, - pasakojo specialistė.
Anot pašnekovės, pagrindinė prevencija nuo tarakonų – švara. Namuose neturi būti paliekama nakčiai šiukšlių, ant grindų turėtų nesimėtyti maisto trupiniai, o valgomą maistą reikia sudėti į neprieinamus tarakonams indus. Įtarus, kad maistą galėjo apdergti tarakonai, geriau jo nevalgyti.
„Taip pat svarbu, kad žmogus turėtų pakankamai gerą imunitetą. Visų bakterijų aplinkoje mes negalime išnaikinti, nebent šiek tiek sumažinti. Faktiškai du trečdaliai įvairių ligų sukėlėjų, patekusių į sveiko žmogaus organizmą, sunaikinami. Imuninei sistemai nepavyksta sunaikinti tik trečdalio. O geras imunitetas būna tuomet, kai žmogus normaliai maitinasi, gerai išsimiega, pailsi, vengia stresų ir nesukelia jų kitiems“, - apibendrino B. Zdanevičienė.
