Seimo surengtame nuotoliniame posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reforma, planuojama įvykdyti iki 2030 metų, gavo nemažai kritikos. Pasak Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovės Lauros Stračinskienės, nors ministerijai vis pateikiamos įvairios pastabos, pokyčiai vyksta lėtai.
„Per paskutinį pusmetį įgyvendintų rekomendacijų neturėjome, dabar turime 18 rekomendacijų, iš jų vėluojama įgyvendinti 13. Aktualiausi yra 2 auditai – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir paslaugų kokybė“, – trečiadienį, pristatydama Valstybės kontrolės audito išvadas, sakė L. Stračinskienė.
2018 metais Sveikatos apsaugos ministerijai Valstybės kontrolė rekomendavo atlikti periodinį situacijos vertinimą, nustatyti priežastis dėl pacientų srautų ir eilių bei parinkti priemones, kurios tai išspręstų.
Šiuo metu, pasak L. Stračinskienės, SAM numatė 4 priemones, bet rezultatas sulauktas vos iš vienos.
„Laukiame ataskaitų, priežasčių identifikavimo ir priemonių plano“, – paminėjo L. Stračinskienė.
Kaip pabrėžė Valstybės kontrolės Vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė, pradėta sveikatos tinklo pertvarka sprendžia svarbias problemas, kurios buvo konstatuotos ir ankstesniuose veiklos audituose.
„Pertvarka yra grindžiama siekiu visiems šalies gyventojams teikti vienodai kokybiškas ir saugias sveikatos paslaugas. Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2030 metų, tai ilgiausia ir apimanti daugiausiai sveikatos sričių pertvarka“, – sakė auditorė.
Pertvarka numatyta 5 kryptimis: stacionarinio gydymo paslaugų optimizavimas, sveikatos centrų kūrimas savivaldybėse, greitosios medicinos pagalbos organizavimo centralizavimas, sistemos atsparumo grėsmėms didinimas bei naujo ilgalaikės priežiūros modelio sukūrimas.
„2022 metų pabaigoje, kai atlikome apžvalgą, buvo patvirtinti įstatymai, kurie davė pradžią pertvarkai. Tačiau poįstatyminių teisės aktų dar nebuvo priimta, todėl, atliekant apžvalgą, dar negalėjome susidaryti bendro vaizdo, kaip sistema turėtų veikti įvykdžius pertvarką.
Pastebėjome rizikas, į kurias norime atkreipti dėmesį, ir kurių suvaldymas yra labai svarbus, kad pertvarka įvyktų sklandžiai“, – posėdyje sakė J. Indriulienė.
Viena iš auditorių pastabų ministerijai – vieningo pertvarkos plano trūkumas.
„Visų pirma, atlikdami apžvalgą neradome vieno dokumento, kuriame būtų galima numatyti pertvarkos kryptis, konkrečius tų krypčių įgyvendinimo veiksmus ir jų terminus. Iki 2022 metų pabaigos apie planuojamus pokyčius sveikatos priežiūros dalyviai buvo informuojami ministerijos svetainėje pateikiamomis skaidrėmis, susitikimų ir konferencijų metu. Tačiau sveikatos sistemos dalyviams tokia komunikacija kėlė neapibrėžtumo jausmą ir jiems trūko galimybių pateikti savo argumentus dėl pertvarkos“, – kalbėjo auditorė.
Tiesa, J. Indriulienė priduria, kad 2022 metų pabaigoje ministerija atnaujino sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programą ir ją papildė tam tikra informacija apie pertvarkos kryptis, lėšas ir vykdytojus.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad naujas paslaugų tinklas veiks efektyviai tik tada, jei turėsime pakankamai sveikatos priežiūros specialistų. Analizė, kiek ir kokių specialistų reikės, įvertinus pertvarką, 2022 metų pabaigoje dar nebuvo atlikta“, – sakė J. Indriulienė.
Pertvarkos sėkmei, pasak auditorės, labai svarbus ir pakankamas slaugytojų kiekis. Tačiau STRATA duomenimis, 2030 metais daugiausiai sistemoje trūks būtent bendrosios praktikos slaugytojų.
„Nuo 2019 metų matome, kad baigusių slaugytojų skaičius mažėja, 2020–2022 metais stojančiųjų skaičius išlieka panašus, o valstybės finansuojamų vietų slaugos studijų programose skaičius mažėja. Tai, kad sistemoje nedaugėja slaugytojų skaičius, rodo tas faktas, kad 2022 metais turėtas pasiekti slaugytojų ir gydytojų santykis, kai norėta, kad 2 slaugytojai tektų vienam gydytojui, dabar planuojamas pasiekti iki 2025 metų“, – kalbėjo J. Indriulienė.
Valstybės kontrolei užkliuvo ir planuojami įkurti savivaldybių sveikatos centrai.
„Dar viena rizika, į kurią norėtume atkreipti dėmesį, yra susijusi su Konkurencijos tarnybos išvada. Mūsų vertinimu, labai svarbu jos sulaukti, nes ji atsakys į klausimą, ar sveikatos centrai, sudarydami bendradarbiavimo sutartis su kitomis gydymo įstaigomis dėl paslaugų, kurių suteikti patys negalės, nepažeis konkurencijos sąlygų.
Įstaigos, susitarusios dėl paslaugų teikimo, dėl konkrečios informacijos dalinimosi, paslaugų apimties, gali nebekonkuruoti savo paslaugų kokybe tarpusavyje, gali atsisakyti teikti tam tikras paslaugas, o tai savaime vertinama kaip konkurenciją ribojančiais veiksniais“, – išvadas pateikė J. Indriulienė.
Posėdyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Danguolė Jankauskienė sakė, kad SAM į visus Valstybės kontrolės pastebėjimus detaliai atsižvelgia. Visgi kritikos dėl plano nebuvimo – nepriėmė.
„Tikrai nėra taip, kad nėra plano ir viskas čia labai baisu. Yra strateginio valdymo įstatymas, metodika, kur patvirtinta dokumentų hierarchija, pagal ką valstybėje vystomos visos sritys. Sveikatos sistemoje po Nacionalinio pažangos plano yra dvi programos: sveikatos stiprinimo programa ir kita kokybės užtikrinimo programa. Abiejose programose yra aiškiai išvardinta, kokios yra problemos, koks problemų medis, kaip žadama jas spręsti. Yra pažangos priemonės, kurioms jau numatyti pinigai, viskas paskelbta Finansų ministerijos svetainėje. Visi šie dokumentai yra vieši. Taip, kad sakyti, jog pradėjome kažką daryti ir neturime plano, taip tikrai nėra“, – sakė D. Jankauskienė.
Tuo metu poįstatyminiai aktai, pasak D. Jankauskienės, jau beveik parengti.
„Reformų įstatymų paketas Seime buvo priimtas pernai metų birželį. Visi šie įstatymai įsigalioja nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Iki gegužės 1 dienos turime parengti visus poįstatyminius aktus. Noriu patikinti, kad visi aktai yra arti rengimo pabaigos. Vyksta konferencijos, kur pristatome kiekvieną reformos kryptį“, – į išdėstytas problemas atsakė D. Jankauskienė.
Sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai planuojama skirta apie 710 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.
