aA
Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas stebisi tuo, kaip Lietuvoje nustatinėjamas labiausiai koronaviruso paveiktų šalių sąrašas. Esą visiškai nesuprantama, kodėl vis keičiamos sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklio ribos, o ir pats rodiklis nustatomas, neatsižvelgiant į kitus labai svarbius veiksnius – ne vien laboratoriškai patvirtintus atvejus, kurių dalis yra netgi besimptomiai.
Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais
© DELFI / Domantas Pipas

Anot mokslininko, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) siūlo rodiklį nustatyti, įvertinant ir kitus veiksnius. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teisinasi rodiklį skaičiuojantys remdamiesi būtent minėtojo ECDC rekomendacijomis.

Pateikiame Delfi redakcijai atsiųstą epidemiologo dr. A. Kavaliūno siųstą laišką:

„Lietuva paveiktų šalių sąrašą sudarinėja remdamasi, kaip minima Sveikatos apsaugos ministro įsakyme, suminiu 14 dienų sergamumo rodikliu 100 tūkst. gyventojų. Kuo remiantis įvedamos ir keičiamos 25, 16, ir vėl 25 atvejų ribos yra visiškai neaišku! Bet pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad sergamumo, kaip rodiklio sąvoka, vartojama klaidingai, nes jau seniai aišku, kad dalis tų, kuriems nustatomas teigiamas testo rezultatas, jokių simptomų nejaučia. Pvz., pirminiais studijos Italijoje duomenimis, 74% žmonių, kuriems buvo laboratoriškai patvirtinta COVID-19, amžiaus grupėje iki 60 m. neturėjo jokių simptomų (pastaba – tai pirminiai rezultatai, kurie šiuo metu vertinami nepriklausomų ekspertų). Nuo kada jokių simptomų neturėjimas gali būti vertinamas kaip liga ir nuo kada laboratorinių testų duomenys tapo sergamumu?

Logiškiausia būtų vadinti tokį rodiklį, taip kaip jį vadina jo autoriai – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – tai yra, 14 dienų pranešimų apie naujus COVID-19 atvejus rodikliu (angl. 14-day notification rate of new COVID-19 cases). Bet didžiausia problema, kad Sveikatos apsaugos ministerija nemato, nenori matyti, arba dar neišmoko anglų kalbos, kad perskaitytų, ką gi būtent Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras apie tai sako – o būtent, kad vertinant šalies epidemiologinę situaciją, šis rodiklis turi būti naudojamas įvertinant kitus faktorius, įskaitant testavimo strategiją, atliekamų testų apimtis, jų pozityvumo santykį, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodiklius, perteklinį mirtingumą.

Jei europietiškai mandagus tonas išliko nelabai suprantamas, tai leiskit išversti į variantą „trumpai ir aiškiai“ – šis rodiklis netinkamas politiniams sprendimams, juo labiau valstybių sąrašui sudarymui. Ir iš viso, ar esate kada nors girdėję, kad tokio mąsto sprendimai būtų priimami remiantis tik vienu ir absoliučiai „nuogu“ skaičiumi, kai ekspertai įspėja, kad tai nėra racionalu. Paaiškinimai apie tai, kad estai ir latviai tą patį daro, nes taip sutarta, nėra argumentas, nes vėlgi neaišku kuo remiantis? Tai tik mokslu ir įrodymais nepagrįsta kova ar jos imitacija, bei epidemiologijos, o kartu ir Europos diskreditavimas“.

Delfi redakcijai paprašius pakomentuoti, kaip nustatomi sergamumo rodikliai, pagal kuriuos sudaromas labiausiai paveiktų koronaviruso šalių sąrašas, atsakė: „Sudarant labiausiai koronaviruso paveiktų šalių sąrašą, paskutinių 14 dienų sergamumo rodiklio apskaičiavimui naudojami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiami duomenys apie per paskutines 14 dienų patvirtintą atvejų skaičių kiekvienoje šalyje“.

Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais
© DELFI / Josvydas Elinskas


Pasidomėjus, kodėl sudarant sergamumo rodiklį, kaip liga vertinami ir bestimptomiai atvejai, o neimamas platesnis veiksnių sąrašas, pvz., testavimo apimtys, jų pozityvumo santykis, hospitalizacijos bei priėmimo į intensyvios terapijos skyrius rodikliai, perteklinis mirtingumas ir pan., ministerijos atstovai teigė: „Asimptomių koronaviruso infekcijos atvejų reikšmė koronaviruso plitimui visuomenėje įrodyta, todėl kiekvienas nustatytas COVID-19 atvejis, turint ligos simptomų ar jų neturint, yra traktuojamas kaip potencialus infekcijos šaltinis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro publikacijose skelbiama, kad asimptominė infekcija buvo laboratoriškai patvirtinta ir kai kuriais iš šių atvejų atsirado tam tikrų simptomų vėlesnėje infekcijos stadijoje. Paskutinėje apžvalgoje teigiamų atvejų, kurie liko besimptomiai, dalis buvo įvertinta 16 proc., svyruoja nuo 6 proc. iki 41 proc. Taip pat yra pranešimų apie besimptomius atvejus, kuriems laboratorijoje patvirtintas virusų išsiskyrimas kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto mėginiuose. Matematinio modeliavimo tyrimai, kurie nėra recenzuojami, parodė, kad besimptomiai asmenys gali būti pagrindiniai COVID-19 pandemijos augimo varikliai. Publikacijos apie asimptomių COVID-19 atvejų epidemiologinę reikšmę skelbiamos čia.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad klausime minimi kiti „platesni veiksniai“, kaip testavimo apimtys, teigiamų testų dalis, hospitalizavimo apimtys ir t.t. yra kiti rodikliai, nesusiję su koronaviruso infekcija rodiklio skaičiavimu“.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(256 žmonės įvertino)
4.1484

Veryga: nuo pirmadienio didžiosios savivaldybės gali patekti į raudonąjį sąrašą į sąrašą pateks ir Vilnius (418)

Lietuvoje – 442 koronaviruso atvejai, iš kurių kone pusė – net 215 – registruota Vilniaus...

Lingienė apie koronaviruso eigą: kaip rutuliosis situacija priklausys nuo kelių veiksnių (14)

Lietuvoje toliau augant susirgimų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiui ir keliolikoje šalies...

VMVT: „bambukiniai“ indai ne visada saugus pasirinkimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( VMVT ) inspektoriai, 2019–2020 m. vykdydami...

COVID-19 pacientus gydanti profesorė Mickienė: personalo pajėgumai jau kritiniai (215)

„Man atrodo, kad ši situacija yra paskutinis skambutis mums visiems susiimti ir nuo šiandien pat...

Veryga pasakė, kada gali tekti stabdyti planines gydymo paslaugas (151)

Naujų koronaviruso atvejų daugėja šimtais. Ketvirtadienį registruoti net 424 nauji koronaviruso...

Top naujienos

Slapti kariniai pajėgumai Baltijos šalių pasienyje: šiame žaidime Lietuva turi savų siurprizų (2)

Tiesioginės karinės grėsmės iš Baltarusijos ir Rusijos Lietuvai šiuo metu nėra – sąlygos kol...

Renovacijos metu tapo kaimyno įkaitais: nupjovė radiatorių, o už šildymą reikės susimokėti (27)

Dėl vieno žmogaus, kuris nesutinka su namo renovacija, kaltės dalis Klaipėdos Laukininkų g. 5...

Paskutinę opozicijos ultimatumo dieną Lukašenkos rezidenciją Minske saugo 10 šarvuočių (88)

Sekmadienį, kai sukanka Baltarusijos opozicinės Koordinacinės tarybos paskelbto „liaudies...

Vyriausybė riboja barų darbo laiką, o Katkus siūlo idėją: vienam žmogui – ne daugiau kaip trys bokalai (103)

Vyriausybei nutarus barų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką riboti iki 24 valandos, barai...

Lietuvoje – 415 naujų koronaviruso atvejų ir 5 mirtys plečiasi židiniai (605)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Lietuva renka naują Seimą: iki 13 val. dėl galimų rinkimų pažeidimų policija gavo 14 pranešimų iki 14 val. balsavo 17,34 proc. rinkėjų (1312)

Sekmadienio rytą prasidėjo antrasis Seimo rinkimų turas. Savo balsą rinkėjai gali atiduoti nuo 7...

Stipriausiųjų virusas neima, arba kaip Užkalnis 400 eurų vakarienei išleido (95)

Kalbant apie stipriausius, aš turiu omenyje ne save, o restoraną “ Gastronomika ”. Dar prieš...

Pareigūnai dėl istorinės Kauno vilos nusileisti neketina: ją reikės atstatyti (19)

Beveik nugriautą art deco stiliaus pastatą Kaune, Perkūno alėjoje, galima atstatyti, teigia...

|Maža didelių žinių kaina