Savaitę prieš insultą Irmantui akyse pradėjo dubliuotis kompiuterio ekrano vaizdas. Tačiau jis manė, kad tai – dėl pasilpusio regėjimo. Likus trims dienoms pradėjo stipriai skaudėti galvą. „Buvo keista, nes anksčiau neskaudėdavo, tačiau išgėriau vaistų ir tiek“, – pasakojo pašnekovas.
Vasario 18-osios rytą išgėrė tabletę, per pietus darbe – dar stipresnių nuskausminančiųjų, o vakare nuėjo į sporto klubą.
„Kaip dabar suprantu, ignoruoti skausmą buvo didelė klaida. Reikėjo eiti ne į darbą, o pas šeimos gydytoją, kuri bent jau kraujospūdį būtų pamatavusi ir pažiūrėjusi, kas darosi. Tačiau tokia mintis nekilo“, – apgailestavo Irmantas.
Po treniruotės jis sėdo į autobusą, tačiau netrukus išpylė šaltas prakaitas. Prasisagstė paltą, nusiėmė kepurę, pirštines. Pajuto, kad tirpsta kairė ranka ir visa kairė kūno pusė.
Priėjo mergina
„Mintis, kuri kilo – kas dabar bus. Insulto požymius žinojau, nes nuo jo buvo miręs mano senelis. Pradėjo trūkti oro, svaigti galva. Tačiau mintį apie insultą vijau į šalį. Negalėjau patikėti, kad būtent mane gali ištikti, nes ką tik buvau atšventęs 31 metų gimtadienį, o insultą patiria vyresni. Galvojau, reikia sutelkti jėgas ir kažkaip grįžti namo, pailsėti ir pagerės“, – pasakojo I. Kuzas.
„Ir tuomet prie manęs priėjo mergina, kuri pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes blogai atrodau. Aš nesutikau. Norėjau pasakyti, kad grįšiu namo, pailsėsiu ir viskas bus gerai, tačiau išgirdau tik nerišlius garsus. Tuomet ji paklausė, galbūt aš esu išgėręs ar ko nors pavartojęs ir padrąsino net ir tokiu atveju nebijoti kreiptis pagalbos, jei blogai jaučiuosi“, – prisiminė Irmantas.
Kadangi kalbėti buvo sunku, jis mostu davė suprasti, kad viskas gerai. Tačiau mergina atsitraukė tik porai minučių. Paskui vėl priėjo ir pasisiūlė bent palydėti nusipirkti vandens.
Nešė į kairę pusę
„Vos atsistojęs eiti, suvokiau, kad mane neša į kairę pusę. Mergina pasakė, kad taip nekoordinuotai einantį mane paims policija. Taigi, palydėjo iki prekybos centro, kuriame nusipirkau mineralinio vandens. Bandžiau gerti, bet nė gurkšnio nepajėgiau nuryti. Aplinkiniai tikriausiai manė, kad padauginau alkoholio ir vemiu, tačiau iš tiesų jau buvo paralyžiuoti mano gerklės raumenys ir nė savo seilių nepajėgiau nuryti“, – sakė I. Kuzas.
Nepažįstamoji net ir tokioje situacijoje jo nepaliko, o kai Irmantui staigiai ir stipriai pradėjo skaudėti dešinį smilkinį, iškvietė medikus.
„Aš nebesipriešinau. Buvo šalta, tačiau atsisėdau ant laiptelio su mintimi, kad noriu tik gulti ir kad nustotų skaudėti“, – prisiminė DELFI pašnekovas.
Į pranešimus apie galimą insultą reaguojama žaibiškai. Operatyvi pagalba – ypač svarbi. Tačiau, kiek prisimena Irmantas, jam iškviesti medikai net neprivažiavo, sustojo prie Žaliojo tilto, iki kurio paėjėti buvo geras galas.
„Dėl greitosios pagalbos medikų aš palikau, kaip buvo. Svarbiausia, viskas gerai baigėsi. Tačiau faktas, kad jie neskubėjo, privažiavę arčiau manęs nepaguldė į neštuvus, iki automobilio turėjau nueiti pats ir buvau vos ne įstumtas į vidų. Toks elgesys man nesuprantamas“, – kalbėjo I. Kuzas.
Koma ir antras gimimas
Lazdynų ligoninėje jo jau laukė gydytojų komanda. Padarė smegenų tyrimą ir patvirtino insulto diagnozę.
Insultas ištinka, kai arteriją užkemša kraujo krešulys (vadinamasis išeminis galvos smegenų insultas) arba arterija plyšta (hemoraginis insultas). Abiem atvejais sutrinka kraujotaka smegenyse, smegenų ląstelės miršta, ir smegenims padaroma didelė žala.
Po insulto žmogus gali netekti kalbos, atminties ar gebėjimo judėti – viskas priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeidžiama ir kiek.
Irmantas atsimena, kad gydytojai minėjo krešulį ir klausė jo nuomonės: „Tirpdom ar operuojam?“
„Žinoma, man nieko nesakė nei tirpdymas nei operavimas, todėl teiravausi, kas geriau. Patarė neoperuoti. Atsimenu, kad man suleido vaistų ir viskas. Vėliau artimieji pasakojo, kad buvau komoje. Taip kad ne tik tėvams, bet ir sau esu antrą kartą gimęs“, – sakė trisdešimtmetis.
Baisiausia – gulėti suvokiant, kad negali savimi pasirūpinti
Po pusmečio reabilitacijų ir intensyvaus darbo su savimi jis iš naujo išmoko vaikščioti. Iš pažiūros niekas nepasakytų, kad turėjęs insultą. Tačiau, parvežus iš reanimacijos, pusė kūno buvo paralyžiuota, pasodintas negalėjo savarankiškai sėdėti, neišlaikydavo pusiausvyros, virsdavo atgal, ką ir kalbėti apie ėjimą. Iš gyvenimo buvo iškritęs penkis mėnesius.
„Reabilitacija prasidėjo ligoninėje. Esu dėkingas specialistams, kurie manęs negailėjo ir skatino atgauti įgūdžius, nors tai – nelengva. Suvokiau, jog tai, kaip gyvensiu toliau, priklausys tik nuo manęs. Pirmą naktį savęs gailėjau: kodėl taip atsitiko man? Kas bus toliau? Paskui suvokiau, kad gailesčio nereikia – padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad būtų maksimaliai gerai“, – pasakojo viešųjų ryšių specialistas.
Baisiausia Irmantui – gulėti suvokiant, kad negali savimi pasirūpinti, todėl pasiryžo daryti viską, kad vaikščiotų. Darbui kompiuterio klaviatūra svarbios rankos, taigi jų treniravimui taip pat skyrė ypatingą dėmesį.
Nebeprievartauja savęs daryti dalykų, kurie jam asmeniškai nerūpi
Po ligos jis visiškai atsisakė kavos, kurios daug išgerdavo. Tačiau labiausiai kito požiūris į darbą.
„Anksčiau mano gyvenime stigo darbo ir poilsio režimo. Sau leisdavau padirbėti iki vidurnakčio. Atrodė, kad 6 valandos miego – visai normalu. Tačiau ne. Išmokau miegoti 8 valandas, gultis laiku ir kai jis ateina – jau pats noriu miego. Naktiniai darbai baigėsi. Suvokiau, kad daug smagiau pasimėgauti laisvu laiku, nes visos garbės, šlovės ir pinigų neuždirbsi. Viskas priklauso nuo sveikatos“, – įsitikinęs Irmantas.
Kol neturėjo sveikatos problemų, į galvą neateidavo, kad liga gali iškirsti, nepalikdama šanso grįžti į normalų gyvenimą. Gyveno užsivertęs darbas, rūpesčiais. Dabar kas rytą važiuodamas autobusu stebi aplinką, žmones, suvokdamas, kad tai galbūt paskutinis vaizdas, kurį mato.
Išgyvenęs insultą išmoko klausyti savęs. Nebeignoruoti kūno siunčiamų ženklų. Tačiau svarbiausia – nebeprievartauja savęs daryti dalykų, kurie jam asmeniškai nerūpi.
„Mes visi bijome išeiti iš savo komforto zonos. Tačiau aš sau pasakiau, kad turiu per mažai laiko plaukti pasroviui. Nes gyvenimas vienas ir nežinai, kada išėjęs nebegrįši“, – kalbėjo Irmantas.
Prieš insultą daug dirbo, nors nebuvo tikras ar tas darbas – jo: „Kaip ir daugelis jaunų žmonių, norėjau įsitvirtinti, užsirekomenduoti. Vadovavausi principu, kad iki 40 metų turi užsidirbti sau vardą, o paskui vardas dirbs tau. Pinigai man nebuvo tokie svarbūs, kaip šaunus kolektyvas, bendradarbiai, perspektyvos. Tikėjau kad per tai ateis sėkmė. Dirbdavau ne tik už save, bet neretai ir už kitus. Kai kuriais atvejais galėjau sau leisti to nedaryti, nes kas iš to? Kaip po insulto manęs paklausė vienas iš draugų: „Kur dabar tavo šlovė, tavo garbė?“
Dabar lenktynės su savimi I. Kuzui neatrodo tinkamas pasirinkimas: „Stengtis reikia, bet svarbiausia – sveikata. Be jos niekam nebūsi reikalingas, išskyrus artimuosius. Tačiau ir jiems nesinori būti našta“.
Apie Donatą. Kas ta mergina?
Irmantui padėjusi mergina – septyniolikmetė vilnietė Donata į ligoninę jam parašė SMS žinutę ir pasiteiravo, kaip sekasi. Kai tėvai iš ligoninės atsiėmė sūnaus daiktus, susisiekė su ja ir asmeniškai padėkojo. Tai norėtų padaryti ir Irmantas, tačiau nebegali prisiskambinti.
Insulto ženklai
Insulto atveju pacientui reikalinga skubi medikų pagalba, todėl itin svarbu laiku atpažinti jo simptomus:
1) Staigus veido raumenų, vienos kojos ar rankos aptirpimas, nejautrumas. Kartais pacientą ištinka viso kūno paralyžius, jis negali pakelti rankos ar kojos. Neretai pasikeičia veido simetrija – sunkiau kalbėti ir šypsotis;
2) Staigus kalbos ar gebėjimo suprasti kalbą praradimas. Pacientui kyla bendravimo problemų, nepavyksta sudaryti logiškų sakinių, jis atrodo sutrikęs ir nesupranta, kas jam sakoma;
3) Staigus regos praradimas arba sutrikusi rega, dažniausiai bėdos ištinka vieną akį;
4) Sutrikusios juslės – oda tampa nejautri. Gali sutrikti ir uoslė bei klausa;
5) Staigus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, karštis ar trumpalaikis sąmonės netekimas;
6) Ūmus ir intensyvus galvos skausmas, atsiradęs be jokios priežasties, pacientas gali prarasti sąmonę;
7) Smarkus galvos svaigimas;
8) Refleksų sutrikimai, sunkumas ryjant.
Ką daryti, jei įtariate insultą? FAST testas
Jeigu jūs pats ar artimieji pajuto bent vieną iš šių simptomų – nedelskite. Būtina skubi medikų pagalba. Tik ligoninėje gydytojai suteiks reikiamą priežiūrą – svarbi kiekviena minutė.
Jeigu nesate tikras, ar žmogų ištiko insultas, atlikite vadinamąjį FAST testą. Sunegalavusiam žmogui tereiks atlikti keturias nesudėtingas užduotis.
Veidas (F – face) – paprašykite sunegalavusio žmogaus nusišypsoti: taip įvertinsite, ar nenukaro viena veido pusė;
Rankos (A – arms) – paprašykite paciento pakelti į viršų abi rankas. Įvertinkite, ar viena kuri nekrinta žemyn, galbūt jos iškelti žmogus negali;
Kalba (S – speech) – paprašykite paciento pasakyti paprastą sakinį. Taip įvertinsite, ar jo kalba nėra keista ar nelogiška;
Laikas (T – time) – jeigu bent vieną iš užduočių pacientui atlikti buvo sunku, būtina skubiai kreiptis į medikus. Kiekviena minutė – aukso vertės.
