aA
Gydymo įstaigų reforma jau pradėta, tačiau diskusijos apie ją vis dar tęsiasi. Vienas iš pilotinių rajonų, kuriame ligoninė veikia taip, kaip ir visos kitos turėtų veikti po reformos, yra Joniškis. Būtent šiame mieste ketvirtadienio rytą Sveikatos apsaugos ministerija surengė pokalbį su kitomis rajonų ligoninėmis.
Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas reformai pažėrė kritikos. Pasak jo, po reformos prireiks daug daugiau skubiosios pagalbos gydytojų, kurių šiuo metu į darbą pritraukti neįmanoma.

Be to, R. Rastausko teigimu, iš ministerijos trūksta ir apmokėjimo už paslaugas.

„Su dienos chirurgija užsiimame jau seniai, dabar reformoje ji irgi skatinama. Tačiau, jei jau skatinama, reikia ir apmokėti už tas paslaugas. Pernai metais negavome 17 tūkstančių eurų, šiemet sutartinę sumą padidino, bet ją vėl viršijome. Lyg ir žadama dabar apmokėti, jei taip bus, tada bus paskatinimas daugiau paslaugų teikti“, – susitikime sakė Pasvalio ligoninės vadovas.

Rolandas Rastauskas
Rolandas Rastauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak R. Rastausko, nors Joniškio ligoninė veikia puikiai, tačiau tą patį padaryti kituose rajonuose bus daug sudėtingiau.

„Joniškis yra pavyzdinis reformos rajonas. Nors ir neliko reanimacijos ir chirurgijos skyriaus, ligoninė puikiai dirba, atlyginimai geri, operacijų skaičius didelis. Bet įsivaizduokite, kad jums reikėtų daryti tą patį, jei neturėtumėte nė vieno skubios medicinos gydytojo.

Šiuo metu Pasvalyje lieka 3 gydytojai – chirurgas, terapeutas ir reanimatologas. Kol sugebame išsilaikyti su esamu paslaugų kiekiu, tol gerai. Duosiu pavyzdį – budžiu kaip chirurgas, priėmime yra dar terapeutas. Jam priėmime yra 3 ligoniai, man 2 ligoniai priėmime, ir vienas miršta terapiniame skyriuje. Joniškio atveju, 5 ligonius tas vienintelis skubios medicinos gydytojas turėtų palikti ir bėgti pas tą vieną“, – kalbėjo gydytojas.

Todėl tokią ligoninę Pasvalyje, kokia dabar yra Joniškyje, gydytojas matytų tik vienu atveju.

„Tokią savo ligoninę kaip dabartinis pilotinis projektas Joniškyje, matyčiau tik vienu atveju, jei gaučiau mažiausiai 4 skubios pagalbos daktarus. Tada toks modelis pas mane būtų taikomas, jei be jų – sunkiai įsivaizduoju. […] Bet jų trūksta net Panevėžyje. Tai į Pasvalį jų tikrai nepritrauksime“, – sakė R. Rastauskas.

Susirinkę gydytojai išklojo problemas: itin trūksta kai kurių medikų, sąskaitos auga, o rezidentai neparengti darbui
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tuo metu Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė kritikos reformai turėjo nedaug. Visgi šiuo metu, pasak jos, didžiausiu iššūkiu tampa komunaliniai mokesčiai ir pinigų trūkumas ligoninėse.

„Mus labiausiai vargina buitiniai dalykai – elektra, dujos, šildymas. 4 kartus išaugo dujų sąskaitos, 5,5 karto – elektra. Tikrai sudėtinga, šis žiemos periodas mums bus labai sunkus. Bet tas pats, tikriausiai, visose gydymo įstaigose“, – sakė J. Seiliuvienė.

Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas susitikime pasakojo, kad regionuose didele problema tampa medikų pritraukimas į ligonines. Dėl šios problemos gydytojas mato kompleksines priežastis. Visų pirma, pasak jo, apie regionų ligonines jau studijų ir rezidentūros metais suformuojamas itin nepalankus įvaizdis.

„Dėl to, kai mums pagaliau pavyksta čia prisikviesti specialistus, jie nustemba, sako, kad jei būtų žinoję anksčiau, būtų čia anksčiau atvažiavę“, – kalbėjo M. Gedminas.

Joniškio ligoninės vadovas – Martynas Gedminas
Joniškio ligoninės vadovas – Martynas Gedminas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Jo teigimu, norint prisitraukti gydytojus į regionus, labai svarbu sukurti gerą aplinką bei turėti tinkamus, naujus tyrimų aparatus, kad ir rajonuose gydytojai galėtų atlikti modernius tyrimus bei realizuoti save. Kartais, pasak M. Gedmino, ne atlyginimas, o būtent reikiamos technikos nebuvimas tampa lemiančiu faktoriumi neatvykti dirbti į regioninę ligoninę.

Kritikos M. Gedminas pažėrė ir medicinos universitetams bei rezidentūrai. Kaip pasakojo medikas, rezidentūros metais jam teko atlikti ne ne skubios pagalbos gydytojo darbą, o daugiausiai laiko praleisti konsultuojant ambulatorinius pacientus, ką turėtų daryti šeimos gydytojas. Negana to, net būdami rezidentai bijo vieni pasilikti budėti, o tai rodo, kad studijų kokybė nėra patenkinama.

„Mes iš medicinos universitetų išeiname nepasiruošę pilnai vykdyti savarankišką praktiką“, – konstatavo M. Gedminas.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas susitikime pasakojo, kad ši reforma nebus galutinis taškas pokyčiams.

Aurimas Pečkauskas
Aurimas Pečkauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Dažnai girdžiu klausimą, o kas bus po šitos reformos. Pasaulis, taip pat ir sveikatos priežiūra, yra nuolatinėje reformoje, pokyčiai vyksta nuolat. Sveikatos priežiūra visada juda, kaip ir kitos sferos. Todėl nereikia galvoti, kad po reformos visi pokyčiai bus baigti“, – sakė A. Pečkauskas.

Pasak jo, į regionus dažniausiai dirbti grįžta tie, kurie iš čia išvažiavo į kitus miestus studijuoti, todėl tai turėtų būti matoma kaip viena iš galimybių pritraukti gydytojus atgal. A. Pečkausko teigimu, ligoninėms reikėtų palaikyti ryšį su studijų įstaigomis ir po studijų aktyviai kviesti grįžti studentus į regionų ligonines.

Diskusijoje buvo užduotas klausimas ir dėl gydytojų bei slaugytojų trūkumo Lietuvoje. Pasak viceministro, nors pagal rodiklius medikų turime pakankamai, realybėje jaučiamas jų trūkumas.

Susirinkę gydytojai išklojo problemas: itin trūksta kai kurių medikų, sąskaitos auga, o rezidentai neparengti darbui
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Lietuvoje mediciną studijuoja ir užsienio studentai, todėl tas skaičius neatspindi tikrosios situacijos. Jei žiūrime į skaičius bendrajai populiacijai 10 tūkstančių gyventojų, Lietuva yra gana aukštai. Bet, jei žiūrime į laisvas darbo vietas, gydytojų reikia, jų trūksta, nors 10 tūkstančių gyventojų jų atrodo per daug.

Didžiausia problema yra su slaugytojoms, kurių trūksta ir prognozėse trūks dar daugiau. Tačiau tiek ministerija, tiek kolegijos imasi veiksmų, kad prognozės dėl trūkumo netaptų realybe. Gerėja darbo sąlygos, daugėja priimamų slaugytojų studijuoti, vystosi lyderystės judėjimas, kas sukuria iš „sesutės“ į slaugytoją, kaip atskiros specialybės žmogų“, – sakė A. Pečkauskas.

Viceministras komentavo situaciją ir dėl skubios pagalbos gydytojų rengimo. Pasak jo, šiuo metu skubios medicinos rezidentūrą baigė 50 specialistų. Ir nors jų reikia daugiau, planuojama, kad per ateinančius 5–6 metus situacija turėtų tapti geresne, mat rezidentūros vietų skaičius šios srities gydytojams auga.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
3.0000

Vardinant, ko reikėtų Alytaus ligoninei, viceministrė atšovė: norit to, kas jums nepriklauso

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas persikėlė į Alytaus miestą. Visą dieną...

Medikai reikalauja papildomų 10 milijonų eurų sąskaitoms padengti, antraip grasina streiku

Medikai reikalauja užtikrinti, kad išaugusios energijos kainos gydymo įstaigose nebūtų...

Profesorius Čaplinskas įvertino revakcinacijos poveikį žmonėms: patarė, kam neskubėti skiepytis (5)

Prasidėjus rudeniui neišvengiamai artėja ir gripo, peršalimo ligų ir koronaviruso sezonas. Ko...

Ministerija meta didžiulius pinigus gydymo įstaigoms: sąskaitos augo kelis kartus

Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė skaudžiai smogė ir gydymo įstaigoms....

Klaipėdos ligoninių jungimą stabdo nesutarimai dėl galių

Sujungti planuojamų Klaipėdos sveikatos įstaigų vadovai norėtų išlaikyti bent dalį...

Top naujienos

Karybos ekspertas Ždanovas – apie tai, ką daro Rusijos generolai: vaizdo įrašai parodo kraupią realybę (7)

Ukrainos kariuomenei toliau sėkmingai puolant, viešoje erdvėje gausiu filmuotos medžiagos,...

Leonid Bershidsky

„Bloomberg“: Putino laukia nelinksmas gimtadienis, situacija jam darosi pavojinga (4)

Dabar jau žinome: net ir tokioje griežtai kontroliuojamoje šalyje kaip Rusija karinių...

Karas Ukrainoje. Išlaisvintame Lymane – sukrečiantis radinys: aptikta masinė kapavietė Ukrainiečiai skelbia smogę viešbučiui Chersone su rusų pareigūnais (6)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Kraupi avarija Priekulės aplinkkelyje: kaktomuša susidūrė du automobiliai, vienos moters būklė sunki dėl avarijos kelias buvo nepravažiuojamas  (1)

Trečiadienio vakarą Priekulės aplinkkelyje du automobiliai susidūrė kaktomuša, sužaloto du...

Tarptautiniame fronte – čempionų meistriškumo pamoka „Rytui“

Pergalingai vietiniame fronte startavęs Vilniaus „Rytas“ trečiadienį vakare patyrė pirmą...

Vilniaus gatvėje – drastiškas vaizdas: tai nufilmavę žmonės atpažino garsų advokatą (32)

Vilniuje gatvėje žmonės tapo liudininkais, kaip išsiskyrusių tėvų konflikto įkarštyje vaikas...

Zelenskis patvirtino: Ukraina sieks priimti pasaulio čempionato kovas (1)

Ukraina prisijungė prie jungtinės Ispanijos ir Portugalijos paraiškos surengti FIFA 2030 metų...

Sniego pilys

Silpnavalis, nekonfliktiškas ir mėgstantis išgerti – taip žvalgyba apibūdino Brežnevo sūnų, tuo tarpu proproanūkis elgetauja Turkijoje

Teigiama, kad įtakingų tėvų vaikai gimsta „su auksiniu šaukštu burnoje“. Tačiau SSRS...

SuTaupyk

Apsipirkdamas Lenkijoje lietuvis rado gudrų būdą išleisti dar mažiau: dauguma apie tai net nežino Vardija pasikeitusias lenkiškas kainas ir kas vis dar pigiau nei Lietuvoje (2)

Reguliariai Lenkijoje apsipirkinėjantys Pietų Lietuvos rajonų gyventojai pastebi, kad kaimyninėje...

Lietuvoje daugėja multimilijonierių: įvertino, kas padėjo susikrauti pinigus tokiu metu (5)

Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja multimilijonierių. Per vienerius metus, nuo 2020-ųjų iki...