VU psichologai atkreipia dėmesį, kad nors žmonėms išgyvenusiems sukrečiančius įvykius pagalba ypač reikalinga, sulaukti profesionalų pagalbos Lietuvoje iki šiol žmonės beveik neturėjo galimybės. Atsižvelgdami į situaciją jau nuo vasario 7 dienos Vilniaus universiteto psichologai pradeda teikti nemokamas konsultacijas būtent sunkius išgyvenimus patyrusiems asmenims.
„Nuo 60 iki 80 proc. žmonių per savo gyvenimą patiria bent vieną sunkų išgyvenimą ar kaip, mes vadiname, trauminį įvykį. Tai ir autoavarijos, užpuolimai, seksualinė prievarta, artimojo netektis ar savižudybė . Į šiuos išgyvenimus nereikėtų numoti ranka, nes jie sukrečia itin stipriai, atsitiesti sunku ir pasekmės gali lydėti visą gyvenimą. Todėl svarbu ne tik gauti pagalbą apskritai, bet ir gauti itin profesionalią pagalbą. Tam iki šiol galimybės buvo labai ribotos. Todėl mes teiksime specializuotą pagalbą gilius sukrėtimus patyrusiems žmonėms vadovaudamiesi ir taikydami naujausius kartu su Amsterdamo universiteto mokslininkais sukurtus metodus“, – teigia dr. Evaldas Kazlauskas, Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės docentas.
Psichologų teigimu, žmogų patyrusį sukrečiantį įvykį dažnai ištinka krizė, į kurios požymius tiek jam pačiam, tiek jo artimiesiems reikėtų atkreipti dėmesį. Paprastai žmonėms pasidaro sunkiau bendrauti su kitais, atlikti įprastas veiklas, pasaulis atrodo nebe toks saugus, kaip kad buvo anksčiau. Ramybės neduoda įkyrūs su įvykiu susiję prisiminimai, košmariški sapnai. Norisi išvengti bet kokių minčių, kalbų ar situacijų, primenančių sukrėtusį įvykį. Žmogus būna dažnai įsitempęs, dėl to greičiau susierzina, būna dirglus.
„Jei minėti sunkumai užtrunka ilgesnį laiką, tai gali būti jau potrauminio streso sutrikimo požymiai. Dažnai vienam asmeniui su tuo susitvarkyti gali būti sudėtinga, tad tokiais atvejais naudinga kreiptis psichologinės pagalbos ir mes esame pasirengę ją suteikti“, – teigia psichologas dr. E. Kazlauskas.
Vilniaus universiteto psichologai taikys pažangiausius pagalbos metodus. Vienas jų – trumpalaikės eklektinės potrauminio streso terapijos metodas (BEPP). BEPP terapija, sukurta žymaus traumų psichologijos specialisto ir Amsterdamo universiteto profesoriaus Berthold Gersons ir jo kolegų. BEPP skirtas padėti įveikti sukrečiančio įvykio skausmingus patyrimus. Jis nukreiptas į trauminio įvykio prisiminimus, su tuo susijusias mintis bei jausmus. BEPP metodą Lietuvoje pradėjo taikyti profesionalūs bei ilgametę darbo patirtį turintys Vilniaus universiteto psichologai, dalyvavę specialiuose B. Gersons mokymuose.
Galimybę teikti psichologinę pagalbą nemokamai suteikia Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupės vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas. Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupė daugiau kaip dešimtmetį tyrinėja sukrečiančių įvykių poveikį asmeniui, teikia aukščiausio lygio profesionalią psichologinę pagalbą, aktyviai bendradarbiauja su užsienio mokslininkais ir praktikais. Grupėje dirba žymūs Lietuvos psichologai prof. Danutė Gailienė, doc. Evaldas Kazlauskas, dr. Paulius Skruibis ir kiti.
Sukrečiančius išgyvenimus patyrę gyventojai kviečiami registruotis į pirmąją konsultaciją, kurios metu įvertinama, ar ši pagalba būtų tinkama, arba rekomenduojami kiti pagalbos būdai. Anonimiškumas garantuojamas.
