21 metų britė Caitlin Millar tapo priklausoma nuo sporto ir liovėsi valgyti, kai pajuto, jog savo gyvenime nebegali nieko kontroliuoti.
Nors potraukis sportuoti iš pirmo žvilgsnio atrodė sveikas, C. Millar svoris sparčiai mažėjo, nes ji gaudavo kur kas mažiau kalorijų, negu reikėdavo organizmui, rašo dailymail.co.uk.
Ir tik tuomet, kai sporto klubas užtrenkė jai duris, mergina suvokė, kaip nesveikai ji sulieknėjo.
Dabar C. Millar jau sveiksta ir sveria virš 50 kg.
„Buvau apsėsta minties, kad man visose srityse reikia būti pačiai geriausiai. Turėjau visur pirmauti, nes atrodė, kad priešingu atveju būsiu nelaiminga“, - pasakojo C. Millar iš Berkšyro.
„Visada labai greitai bėgiodavau, ir kai atsirado jaunesnis talentas ir aš nebebuvau geriausia, nebegalėjau su tuo susitaikyti. Man buvo sunku pakelti mintį, kad su manimi rungtyniauja jaunesni varžovai, geresni už mane“.
„Man reikėjo susigrąžinti kažkokią kontrolę, o kūno svoris buvo tas dalykas, kurį visiškai galėjau kontroliuoti. Taigi pradėjau nebevalgyti ir eidavau sportuoti, kiek tik galėdavau. Man atrodė, kad jei pažabosiu savo svorį, man paklus ir visa kita“, - sakė ji.
Būdama 18 metų, C. Millar svėrė 53 kg – tai buvo sveikas svoris 1,65 m ūgio merginai. Tačiau per vienerius metus ji neteko maždaug trečdalio savo kūno svorio ir tesvėrė vos 31 kg.
Nors šeima ir draugai sakė jai nerimaujantys dėl jos sveikatos, ji neklausė jų nuogąstavimų ir toliau stengėsi kontroliuoti savo svorį.
„Sirgau maždaug dvejus metus, kol vieną dieną vienas iš universiteto sporto klubo darbuotojų atsivedė mane į savo kabinetą“.
„Jis mane pasisodino ir pareiškė, kad turės uždrausti man lankytis sporto salėje, nes į jį kreipiasi žmonės, sunerimę dėl mano svorio“.
„Įsiutau sužinojusi, kad žmonės mane apkalba, bet buvau priblokšta, kad jie susirūpinę tiek, jog net kreipiasi į sporto klubo atstovus. Supratau, jog turiu kažką keisti“, - teigė C. Millar.
Internete ji susirado pagalbos grupę anoreksija sergantiems žmonėms – Nervinės anoreksijos intensyvaus gydymo komandą.
Jie sudarė merginai specialų mitybos ir sporto planą, kuris pamažu padėjo jai atgauti normalią išvaizdą.
C. Millar motina Alison pasakojo: „Kai ją apsėdo mintys apie lieknėjimą, žinojome, kad tai bus tikra kova“.
„Tačiau stengdamiesi ją sustabdyti, tik dar labiau paskatindavome ją elgtis priešingai“.
„Taip džiaugiuosi, kad dabar ji sveiksta. Didžiuojuosi ja, kad ji sugebėjo įveikti šią ligą“.
