Grįžtame į laikus iki pandemijos
G. Gargasienė atkreipė dėmesį į tai, kad, kol nebuvo COVID-19, sergamumo gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis didžiausiais pakilimas būdavo sausio–vasario mėnesiais.
„Šiuo metu matome būtent šitoms sezoninėms ligoms būdingą pakilimą ir nieko keisto, kad grįžtame į laikus, buvusius iki pandemijos“, – sakė G. Gargasienė.
Tiesa, kol kas negalima teigti, kad sergamumo pikas jau pasiektas.
„Turėjome pirmą sergamumo bangą, kuri buvo labai panaši į praeitų metų. Ji buvo gana ankstyva, iki gruodžio mėnesio švenčių, ir matėme, kad ta banga buvo labiau susijusi su COVID-19 liga, kaip ir visoje Europoje. Dabar Europoje šiek tiek slūgsta sergamumas COVID-19 liga ir tai yra visiškai normalu, kadangi žmonės arba pasiskiepijo, arba persirgo šita liga. Dabar jau matome didėjantį sergamumą gripo infekcija“, – paaiškino G. Gargasienė.
Kol kas dar sergamumo gripu epideminis lygis nepasiektas.
„Epideminis lygis yra tuomet, kai sergamumas gripu kartu su COVID-19 liga ir kitomis kvėpavimo ligų infekcijomis sudaro 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Iki švenčių turėjome jau 19 savivaldybių, kurios buvo pasiekusios epideminį sergamumo lygį, tačiau šventiniu laikotarpiu, kaip ir kiekvienais metais, sergamumas sumažėjo ir Lietuvoje, ir visoje Europoje, nes buvo mažiau žmonių, besikreipiančių į gydymo įstaigas šventiniu laikotarpiu. Dabar matome didėjantį sergamumą.
Pats sergamumo rodiklis dar nereiškia, kad jau viskas – epidemija ir mes jau turime ją skelbti savivaldybių ar Lietuvos mastu“, – patikslino NVSC specialistė.
Skelbiant epidemiją atsižvelgiama į daug kriterijų, tokių, kaip ligoninių, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą, kokia yra situacija ugdymo įstaigose, apskritai, kokia yra situacija toje savivaldybėje.
„Kol kas, praeitos savaitės duomenimis, turime 7 savivaldybes, kurios jau pasiekė tą rodiklį, tačiau kiti kriterijai dar nėra kritiniai arba tokie sudėtingi, kad reikėtų skubiai skelbti gripo ir COVID-19 epidemiją“, – nuramino G. Gargasienė.
Ligoninėse situacija ne kritinė
Kol kas nėra daug paguldytų į ligonines dėl gripo ir COVID-19 ligų žmonių. Tokių atvejų šiuo metu nėra nė 100 per savaitę.
„Kritiniai rodikliai yra daug didesni, kuomet intensyvios terapijos lovų užimtumas turi būti daugiau nei 200 atvejų, o apskritai ligoninėse – 1500–2000 atvejų. Tie rodikliai tikrai nėra pasiekti.
Sulaukiame signalų, kad kai kuriose gydymo įstaigose krūvis yra padidėjęs dėl besikreipiančių pacientų skaičiaus, tačiau situacija nėra kitokia nei kitose Europos šalyse. Situacija nėra kažkokia neįprasta ar kelianti nerimą. Tai – tiesiog šiam sezonui, šiam laikotarpiui būdingas sergamumo pakilimas ir būdinga apkrova asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – sakė G. Gargasienė.
Kas keistųsi paskelbus epidemiją?
Paklausta, ar yra tikimybė sugrįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo, laidos pašnekovė atsakė: „Esant sergamumo pakilimui ir nepaskelbus epidemijos, tikrai rekomenduojamos priemonės.
Beje, kiekviena gydymo įstaiga, savo vadovų nustatyta tvarka gali priimti tam tikrus sprendimus – sugriežtinti pacientų lankymą, rekomenduoti arba prašyti pacientų privalomai dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Kiekviena gydymo įstaiga jau turi tam tikras galimybės imtis tam tikrų priemonių ir tikrai ne viena gydymo įstaiga tuo naudojasi, nes vienose yra tik rekomenduojamos kaukės, kitose – jau privalomos.
Paskelbus epidemiją konkrečioje savivaldybėje, būtų sugriežtintos priemonės joje: būtų galima riboti renginius, būtų galimybė vaikus siųsti į nuotolinį mokymąsi, taip pat sugriežtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose tam tikrus infekcijos kontrolės reikalavimus, pvz., įvesti privalomas kaukes ir ne kitaip. Iš tikrųjų tų priemonių yra, rekomendacijų yra tiek įstaigoms, tiek patiems gyventojams, bet rekomendacijų laikymasis yra pačių gyventojų atsakomybės reikalas“, – neabejojo G. Gargasienė.
NVSC atstovė sakė: nors pagal oficialią statistiką atrodo, kad nemažą dalį sergančių kvėpavimo takų infekcijomis sudaro vaikai, iš tiesų jie labiau patenka į statistiką, nes dėl vaikų ligų dažniau kreipiamasi į medikus.
„Sirgti gali bet kokio amžiaus žmonės ir būtent sergantis žmogus yra tas infekcijos šaltinis, nuo kurio gali užsikrėsti kitas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus“, – sakė specialistė.
Išskirtinės COVID-19 situacijos nėra
Sergamumas COVID-19 liga, anot laidos pašnekovės, priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo savybių ir nuo cirkuliuojančių atmainų.
„Šiuo metu visoje Europoje nėra išskirtinės atmainos ar išskirtinės situacijos, susijusios su COVID-19, kad sakytume, jog sukelia sunkesnes infekcijas.
Tiek gripas, tiek COVID-19 turi bendrą savybę – labai pažeidžia rizikos grupėms priklausančius asmenis – tiek vaikus, tiek vyresnius nei 65 metų amžiaus. Todėl ne veltui būtent šitoms rizikos grupėms rekomenduojama pasiskiepyti, kad nesusirgtų arba bent jau susirgus išvengtų sunkių komplikacijų ar sumažintų mirties riziką.
Tos rizikos grupės yra labai imlios, klinika ir ligos sunkumas tikrai yra sudėtingesni šitoms rizikos grupėms, negu kitai visuomenės daliai“, – įspėjo G. Gargasienė.
Ar greitieji savikontrolės testai patikimi?
Virusologai perspėja, kad dėl pasikeitusio imuninio atsako šiemet greitieji COVID-19 testai gali ir neparodyti susirgimo.
G. Gargasienė priminė, kad diagnozes nustatinėja gydytojai ir tikslų tyrimą galima atlikti gydymo įstaigoje. Tačiau ji nepeikė ir greitųjų savikontrolės testų.
„Savikontrolės testai yra tikrai geri, jeigu norime greitai gauti atsakymą. Testai viskam universalūs irgi negali būti. Visada yra paklaida, blogas tyrimo paėmimas, blogai perskaityta instrukcija, namų sąlygos, arba, kai testas padaromas ne tą dieną“, – galimas netikslumų priežastis vardijo specialistė.
Ji taip pat pastebėjo, kad, pajutę aiškius simptomus, žmonės skuba tirtis, bet dažnai daro tik COVID-19 tyrimus, nors iš tikrųjų priežastis gali būti ir gripas.
„Greitieji tyrimai yra skirti sužinoti tuo metu esamą situaciją, ar neturime kovido, ar gripo, tačiau neigiami tyrimo atsakymai nereiškia, kad nesergame, ypač jeigu jaučiame ligos simptomus“, – įspėjo G. Gargasienė.
Specialistė priminė, kad du pagrindiniai dalykai, norint įgyti imunitetą siaučiantiems virusams: pasiskiepijimas arba persirgimas. Taip pat reikėtų nepamiršti rankų plovimo, dezinfekavimo, kaukių ir pan.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galite rasti čia:
