Ar brangesnis visada geresnis?
„Šiandien įvedant į rinką naują cheminę medžiagą, privalu įrodyti, kad nebus neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai, o prieš šimtmetį pradėtas naudoti chemines medžiagas eliminuoti įmanoma tik įrodžius neigiamą jų poveikį... Tai užtrunka kur kas ilgiau, nes sudėtinga įrodyti. Pavyzdžiui, vėžiniai susirgimai, nevaisingumas – labai kompleksiški sveikatos sutrikimai. Neįmanoma pasakyti, kad tokiomis ligomis žmogus susirgo, nes naudojo kosmetiką su parabenais. Žinoma, taip pat veikia ir didžiųjų verslo banginių nenoras skirti dėmesio aplinkosaugai bei vartotojo sveikatai.
Taigi šiuo metu kosmetikoje ir asmeninės higienos produktuose naudojama tūkstančiai įvairių medžiagų, tarp kurių nemažai įtariamos kaip sukeliančios vėžinius susirgimus, neigiamai veikiančios hormoninę sistemą. Gamintojai teigia, kad tokios medžiagos yra ribojamos įstatymais ir naudojamos kosmetikoje tik labai mažais kiekiais. Tačiau iš šių medžiagų gerai ištirtos, įtraukiant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai, tik apie 11 proc. Be to, dažniausiai tiriamas atskiros medžiagos poveikis, neįvertinant, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias neigiamas savybes turinčių medžiagų arba kad mes kasdien veikiami tų pačių pavojingų medžiagų ir per aplinką ar kitus produktus. Kai kurios medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis „sumuojamas“. Statistika tokia, kad vis daugėja vėžinių susirgimų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos problemų, tačiau niekas negali rasti šios tendencijos priežasčių“, - svarstė Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Ar tiesa, kad kuo pigesnis šampūnas, tuo jis pagal savo sudėtį prastesnis? L. Stančės teigimu, žiūrint ką lyginsime: kartais tiek pat kainuojantys šampūnai kardinaliai skiriasi savo sudėtimi. Reikėtų lyginti vieno prausimosi kainą, kadangi dažnai priemonės, kurios yra ekologiškos pakuojamos, į didesnės talpos pakuotes ir yra labiau koncentruotos (vienam plovimui reikalingas mažesnis priemonės kiekis). Tačiau jei panagrinėtume labai pigias higienos priemones, tikrai jos dažniausiai būna sintetinės ir jose nevengiama pavojingų cheminių medžiagų.
„Kita vertus, nuostata, kad visi brangūs šampūnai yra geros sudėties, – taip pat mitas. Teko peržiūrėti keliose parduotuvėse parduodamus šampūnus – suaugusiems skirtuose produktuose buvo mažiau vengtinų cheminių medžiagų nei brangiame negirdėtos firmos vaikiškame šampūne, į kurio sudėtį įėjo visa puokštė pavojingų cheminių medžiagų. Taigi vienintelė išeitis – atidžiai skaityti etiketes arba pirkti šampūnus specializuotoje parduotuvėje, kurios kvalifikuotais darbuotojais jūs pasitikite ir kurie galėtų pakomentuoti produktų sudėtį“, - teigė L. Stančė.
Ekspertė išvardino keletą medžiagų, į kurias, skaitant šampūnų sudėtį, reikėtų atkreipti dėmesį ir vengti.
Kvapiosios medžiagos (perfum, fragrance) naudojamos daugelyje kosmetikos priemonių. 95 proc. kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą. Šios medžiagos prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą ir dėl savo ypatingo patvarumo bei savybės biologiškai kauptis randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, motinų piene. Taip pat pavojingi muskuso junginiai (musk xylene, musk ketone, cashmeran, traseolide, galaxolide, tonalide).
Ftalatai naudojami ypač dažnai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos. Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, ilgiau išlieka gaivus kvapas. Jie neigiamai veikia vyrų vaisingumą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
Triklozanas – antibakterinės medžiagos, kurios taip pat naudojamos gaminant dantų pastą, servetėles, muilą, kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.
Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo) randami kone visur – kremuose, šampūnuose ir t. t. Šie konservantai lengvai prasiskverbia į organizmą per odą ir ardo endokrininę sistemą, sukelia alergiją. Fenoksietanolis, dažnai naudojamas kaip pakaitalas parabenams, ne mažiau kenksmingas: naudojant jį ilgą laiką pastebimas dirginimas, ši medžiaga yra neurotoksiška, alergizuojanti.
Formaldehidas ir medžiagos, kurių gamybos metu susidaręs formaldehidas lieka kaip priemaiša (pvz., benzylhemiformal, 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol, 5-bromo-5-nitro-1,3-dioxane, diazolidinyl urea, Imidazolidinyl urea, Quaternium-15, DMDM Hydantoin) yra kancerogenas, dirgina gleivinę ir odą, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją.
Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti ir putojimą sukelianti priemonė. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.
Propilenglikolis naudojamas šampūnuose, losjonuose nuo saulės, kūno losjonuose kaip drėkinanti medžiaga. Jis gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę, yra siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais.
„Kuo daugiau pavojingų cheminių medžiagų patenka į organizmą, tuo labiau tikėtina, kad jos paveiks sveikatą. Todėl svarbu, jei įmanoma, sumažinti sąlytį su tokiomis medžiagomis. Kita vertus, taip pat svarbu neapsigauti, kai etiketėje nurodoma, kad šampūnas yra natūralus tik dėl to, kad šampūno sudėtyje yra natūralių medžiagų. Mat gali būti viena natūrali medžiaga, o įvairūs priedai – tos pačios išvardintos pavojingos medžiagos. Taigi būtina atidžiai nagrinėti sudėtį. Dažnai gamintojas sudeda žvaigždutes prie medžiagų, kurios yra natūralios kilmės. Taip pat patikimu ekoženklu (pvz., Europos Sąjungos Gėlė, Šiaurės šalių Gulbė) pažymėtose priemonėse gali būti ir sintetinių medžiagų, tačiau nebus pavojingų cheminių medžiagų dedama specialiai (tokios medžiagos gali atsirasti tik kaip priemaišos t. y. jų kiekis bus minimalus)“, - pasakojo pašnekovė.
Alergiją sukelia net gydomosios priemonės
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Vaikų alergologijos skyriaus vedėjos Aušros Astrauskaitės, alergija, kurią sukelia šampūnai bei kitos higienos priemonės, medikams jokia naujiena. Ji pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu, kai oda parausta, niežti, šlapiuoja, gali atsirasti pūslytės, žaizdos. Kai reakcija stipri, gydymas gali užtrukti, neužtenka vien pašalinti kontaktą su alergenu.
„Pažeidimo laipsnis priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus naudoja alergizuojančią medžiagą, kaip stipriai jis linkęs į alergiją ir kokia alergeno koncentracija. Jei alergeną žmogus naudoja retai ir nedidelėmis koncentracijomis, alergija gali ir nekilti. Kad atsirastų alerginė reakcija, turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Tiesa, vieniems prireikia keleto metų, o kitiems užtenka ir kelių mėnesių. Kuo didesnė alergizuojančios medžiagos koncentracija, tuo trumpesnis laikas, per kurį atsiranda lėto tipo alergija.
Žmonės dažnai nesupranta, kas jiems sukelia alergiją, tačiau yra galimybė išsitirti, kokiai cheminei medžiagai žmogus alergiškas. Ant odos užklijuojami odos lopo mėginiai su tam tikromis medžiagomis (dvi dienas laikomi, po to dvi dienas vertinamos reakcijos). Kartais daromi tyrimai ir su netoleruojamų priemonių medžiaga, todėl, esant problemų, visada verta išsaugoti pakuotę, kosmetinių medžiagų likučius“, - pasakojo A. Astrauskaitė.
Paklausta, ar natūralios priemonės sukelia mažiau alerginių reakcijų, medikė patarė jas rinktis taip pat atsargiai. Jeigu žmogus serga šienlige ir naudoja augaliniu pagrindu pagamintas priemones, kurių sudėtyje yra medaus, bičių pikio, ramunėlių ir pan., jos taip pat gali išprovokuoti alergiją.
Beje, higienos priemonės gali sudirginti ne tik odą. Jei žmogus turi alerginę slogą ar bronchų astmą, jo gleivinės yra labai jautrios, todėl bet koks aštresnis kvapas (skalbimo priemonių, lako, kvepalų, tabako ir pan.) gali sukelti reakciją kaip į chemikalą. Ir nors tai nėra alerginė reakcija, į aštresnius, didesnės koncentracijos kvapus žmogus gali reaguoti ir sloga, ir čiauduliu, ir kosuliu, ir net dusuliu.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
