Kokia vėžio forma iš tiesų serga mergina
Amerikietė Tawny Willoughby, pati išplatinusi sukrečiančias savo nuotraukas, prisipažino, kad nuo paauglystės soliariume degindavosi 4–5 kartus per savaitę. Soliariumo gultą ji turėjusi namuose. Šiuo metu jai 27-eri ir jau penkis kartus jai buvo diagnozuota bazalinių ląstelių karcinoma, vieną kartą – plokščiųjų ląstelių karcinoma. Mergina teigė, kad pas dermatologą ji lankosi kas pusmetį arba kas metus ir kaskart per apžiūrą jai pašalinamas supiktybėjęs odos plotas.
Pernai socialiniame tinkle „Facebook“ ji paskelbė savo asmenukę ir nuo to laiko jos atvejis tapo pamokoma istorija apie soliariumų keliamą pavojų. Po vieno iš vėžio gydymų ji nusifotografavo, nuotraukoje matyti kruvinais šašais ir pūslėmis nusėtas jos veidas. Šia jos asmenuke buvo pasidalinta beveik 50 tūkst. kartų.
Pasak Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės, Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės prof. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, matomi šašai ant merginos veido nėra vėžio ląstelės. Taip gali atrodyti žmogus po paviršinių bazaliomų gydymo, kai oda mėnesį laiko gydoma specialiu tepalu, kuris suformuoja šašus. Per mėnesį šie šašai nukrinta ir oda vėl tampa lygi ir graži. Tiesa, gydymą reikia kartoti.
Manoma, kad bazaliomos sudaro apie 70-80 proc. Vidutinis pacientų, sergančių bazalioma, amžius yra 55 metai. Nors mirtingumas nuo odos vėžio formos, skirtingai nei melanamos, nedidelis, vis dėlto tai piktybinė liga, gerokai apkartinanti žmogaus gyvenimo kokybę. Iš viso Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 200 melanomos ir per 2000 kitos kilmės odos vėžio atvejų.
„Vis dėlto neįtikėtina, kad vienu metu būtų tiek daug darinių. Paprastai bazeliomos – vienetiniai dariniai. Jeigu jų atsiranda daug, tai jau susiję su rimtu imuniteto sutrikimo sindromu. Man tai panašiau į aktininę keratozę. Tai ikivėžinė odos būsena, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės“, - pasakojo medikė.
Aktininė keratozė pažeidžia didelį odos plotą. Kurie pažeidimai išsivystys į į plokščialąstę karcinomą, iš anksto nuspėti neįmanoma, tačiau kuo daugiau pažeidimų, tuo rizika didesnė, todėl odos liga yra gydoma. Mat tikimybė, kad pažeidimai praeis savaime – labai nedidelė. Taigi liga prasideda nuo įvairių dėmelių, pleiskanojančių židinukų, pigmentinių dėmių ar tiesiog odos išsausėjimo, o gali baigtis plokščialąsčiu vėžiu, kurį vėliau tenka operuoti.
„Bazalioma gali pradėti vystytis kaip ant odos atsiranda perliukas, dažniausiai veido srityje. Iš pradžių ji gali atrodyti kaip mažiukas odos spalvos mazgelis, centre gali atsirasti maža kraujagyslė, po to ji didėja ir gali išopėti. Aktininės keratozės atveju atsiranda šerpetojanti plokštelė – raudona, šiurkšti, tarsi pasidengusi šašu. Jeigu toks darinys neišnyksta per du mėnesius, ypač jeigu šlapiuoja, kraujuoja ir neskauda, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jeigu jums per 50 metų, mėgstate degintis saulėje ir esate bent kartą nudegę odą. Kaip matote, pirmieji odos vėžio simptomai sunkiai atpažįstami, nes neskauda, o į nežymius odos pokyčius žmonės dažnai nekreipia dėmesio, tikėdamiesi, kad jie savaime praeis“, - įspėjo M. Bylaitė-Bučinskienė.
Pasak dermatologės, odos vėžys išsivysto 3-5 metus. Greičiau pastebimas plokščialąstis vėžys, kadangi oda pradeda šlapiuoti ir žmogus greičiau kreipiasi į gydytoją. Šios rūšies vėžys labiau pavojingas ir tuo, kad gali greičiau išplisti į kraują ir tuomet jau neužtenka įprasto odos vėžio gydymo. Bazalioma dažniau veikia lokaliai.
„Nors mirtingumas nuo odos vėžio nėra didelis, bet dažniausiai reikia operuoti. Tepalas naudojamas tik ikivėžinėms odos būsenoms ir labai paviršiniams vėžiams gydyti. Po operacijos lieka randas, dažniausiai veide – ant nosies, šalia akių ir pan. Taigi vaizdas nekoks. Be to, išoperavus odos vėžį nėra jokios garantijos, kad jis nepasikartos kitoje veido vietoje, kadangi oda jau paveikta UV spindulių. Ant veido pakitimai atsiranda todėl, kad jis labiausiai veikiamas saulės. Tai atviriausias mūsų odos plotas“, - teigė pašnekovė.
Pasak medikės, vėžio atvejų daugėja ir serga vis jaunesni žmonės – jai pačiai teko gydyti net dvidešimt kelerių metų pacientų.
„Tai susiję su žmonių gyvenimo būdo pokyčiais. Anksčiau žmonės tenkindavosi tik lietuviškai orais, o šiuo metu gaudyti saulės į šiltus kraštus vyksta ir vasarą, ir žiemą. Be to, ir Lietuvoje daugėja saulėtų, karštų dienų. Esmė tame, kad jeigu „prisidirbi“ vaikystėje ar jaunystėje, labai priartini odos vėžio atsiradimo riziką. Šiuo atžvilgiu labai didelę įtaką turi soliariumų mada. Pastarieji melanomos riziką jaunimui padidina iki 75 proc., tačiau paprasto vėžio rizika didėja dar labiau. Melanomos atsiradimui svarbūs stiprūs nudegimai, kitoms odos vėžio rūšims – ilgalaikis, lėtinis UV spindulių poveikis, t. y. kai oda saulės arba soliariumo spindulių veikiama po truputį, bet pastoviai.
Nereikia būti paranojikui, saulė turi ir gerų dalykų, bet nesaikingas deginimasis iš tiesų labai realiai gali pasibaigti vėžiu, kurio gydymas ilgas, skausmingas ir brangus. Kaip apsisaugoti? Tam skirtos kepurės, saulės akiniai, kremai. Beje, kremai apsaugo tik nuo nudegimo ir nusvilimo, bet jie šimtu procentų neapsaugo nuo vėžio. Taigi vienintelis užtikrintas apsisaugojimo būdas – kurį dar prieš šimtą metų taikė aristokratai, t. y. vengti saulės spindulių. Vakaruose jau grįžusi į madą balta oda“, - sakė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Pavasarinė saulė ypač pavojinga
Pasak medikės, pavasarinė saulė yra ypač aktyvi, be to, oda po žiemos būna jai jautresnė, todėl pirmosios saulės vonios turėtų trukti vos 15-20 min. Taip pat būtina žinoti, kad kuo baltesnė oda, tuo greičiau ji nudega. Visgi net ir rudesnio atspalvio odos savininkams nepatartina piktnaudžiauti šiuo malonumu ilgiau nei pusvalandį. Mat oda, veikiama pirmųjų saulės spindulių, pradeda išskirti ir gaminti daugiau melanino, kuris apsaugo odą – taip oda ginasi. Kai jau atsiranda paraudimas, oda pažeidžiama ir praranda gebėjimą apsisaugoti. Taigi daug naudingiau, kad oda paruduotų palaipsniui – tuomet ji pati jau gali atspindėti dalį saulės spindulių ir neleisti jiems paveikti odos ląstelių.
„Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į saulės aktyvumą – kuo ji aktyvesnė, tuo didesnė rizika, kad sukels nudegimą. Mat tokiu atveju prasiskverbia daugiau jos spindulių. Ultravioletinių spindulių prognozes skelbia meteorologiniai tinklapiai. Beje, saulės aktyvumas sukelia ir kitokius sveikatos negalavimus: pabuvus saulėje gali pakilti temperatūra, žmonės skundžiasi silpnumu, pykinimu. Kartais tam užtenka ir valandos. Žmogus turėtų stebėti savo būseną ir rasti tokią buvimo saulėje trukmę, kuri nekelia diskomforto tiek jo sveikatai, tiek odai. Pavyzdžiui, vidutinio aktyvumo saulė daugeliui žmonių nesukelia neigiamų padarinių, tačiau jei joje išbūsime ilgai, galime juos pajusti“, - pasakojo M. Bylaitė-Bučinskienė.
