Skanus vanduo gali būti nuodingas

Nemažos dalies šachtinių šulinių Lietuvoje vanduo netinkamas naudoti – cheminė ir mikrobinė jų tarša viršija normas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių šulinių vandens mėginiuose rado didesnį, nei leidžia normos, nitratų, nitritų ir žarninių enterokokų kiekį.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Galdikienės, tyrimo duomenys blogesni nei tikėtasi, nes net 40 proc. tirtų šulinių vandenyje nustatyta cheminė tarša (nitritai, nitratai), o daugiau kaip 70 proc.– mikrobinė tarša (žarniniai enterokokai, E.coli).

Įvairiuose šalies rajonuose šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo patikrintas 389 šulinių vanduo. Nustatyta, kad daugiausia užterštų šulinių yra Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, Pakruojo rajonuose.
Tyrimo duomenys rodo, kad dalis gyventojų netinkamai įrengia, prižiūri šulinius, nepakankamai domisi šachtinių šulinių vandens kokybe, tuo pačiu ir savo sveikata.

Geriamąjį (gruntinį) vandenį iš šulinių vartoja 25–30 proc. šalies gyventojų. Vanduo į šulinius patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos.

Anot specialistės, neretai šeimininkai patys užteršia vandenį, kurį geria. Dažniausiai gruntinis vanduo užteršiamas žemes tręšiant organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Tradiciškai šulinys kasamas sodybos centre šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų. Pagrindiniai taršos šaltiniai čia yra mėšlo krūvos, iš tvartų ir lauko tualetų besisunkiančios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės trąšos.

Jei šulinys netinkamai įrengtas ar prižiūrimas, pavyzdžiui, nėra dangčio, į šulinio vandenį gali pakliūti gyvūnai, kurie gali užkrėsti vandenį per jį plintančiomis ir gyvūnų pernešamomis ligomis.

Virinant vandenį galima sunaikinti jame esančius mikroorganizmus, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Cheminiais teršalais užterštas vanduo netinka nei maistui gaminti, nei gerti. Jokiu būdu negalima šio vandens naudoti kūdikių maistui gaminti.

Nitratai ypač pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių, jei maistui ruošti naudojamas užterštas vanduo.

Šulinių vandenį, naudojamą nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių maistui, nemokamai tiria visuomenės sveikatos centrai.
Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulingi, pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti nuodingas. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti, galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje, geriausia pavasarį, nutirpus sniegui.

Šulinių vandenį galima ištirti šiose VMVT laboratorijose:

• Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamente (J.Kairiūkščio g.
10, Vilnius, tel. [phone]);
• Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniame skyriuje (Tilžės g. 18, Kaunas, tel. [phone]);
• Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Panevėžio teritoriniame skyriuje
(Pažagienių k. 26, Panevėžio r., tel. [phone]);
• Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Šiaulių teritoriniame skyriuje
(Ragainės g. 80, Šiauliai, tel. [phone]);
• Alytaus apskrities VMVT laboratorijoje, tel. [phone]);
• Klaipėdos apskrities VMVT laboratorijoje, tel. [phone]);
• Marijampolės apskrities VMVT laboratorijoje, tel. [phone]);
• Tauragės apskrities VMVT laboratorijoje, tel. [phone]);
• Telšių apskrities VMVT laboratorijoje, tel. [phone]);
• Utenos apskrities VMVT laboratorijoje, tel. [phone]).