Jie nustatė, kad genai, susiję su imunitetu – organizmo apsauga nuo infekcijų – šaltaisiais metų mėnesiais yra aktyvesni, rašo bbc.com.
Tačiau nors tai padeda kovoti su tokiais virusais kaip gripas, nuo to gali paaštrėti kitos ligos, pavyzdžiui, artritas, kai organizmas puola pats save, pažymi mokslininkai.
Tarptautinė mokslininkų komanda analizavo kraujo ir audinių mėginius iš daugiau kaip 16 tūkst. žmonių, gyvenančių visame pasaulyje.
Iš 22 tūkst. genų (o tai yra beveik visi žmogaus turimi genai) ketvirtadaliui buvo būdingi aiškūs sezoninės variacijos ženklai.
Genų pokyčiai, kurie domino mokslininkus, daugiausia buvo susiję su imunine sistema ir ypač uždegimais.
Šaltais žiemos mėnesiais nuo gruodžio iki vasario žmonėms, gyvenantiems į šiaurę nuo pusiaujo, ir nuo birželio iki rugpjūčio tiems žmonėms, kurie gyvena pietiniame pusrutulyje, šie genai būdavo aktyvesni.
Islandijoje, kur beveik visus metus būna šalta, jie nustatė mažiau sezoninių genų pokyčių.
Vienas iš tyrimo autorių, Kembridžo universiteto profesorius Johnas Toddas sakė, kad šie rezultatai gali paaiškinti, kodėl žmonės tam tikrais metų laikais būna linkę sirgti tam tikromis ligomis.
Uždegimas atlieka svarbų vaidmenį tokioms ligoms kaip reumatinis artritas, pirmojo tipo cukrinis diabetas ir širdies ligos, kurios suaktyvėja žiemos metu.
„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje sausio, vasario ir kovo mėnesiais padaugėja naujų pirmojo tipo diabeto atvejų“, - sakė J. Toddas.
„Mūsų rezultatai rodo, kad viena iš priežasčių gali būti padidėję uždegimai ir kad tai susiję su genų aktyvumu“.
Pasak profesoriaus, tiksliai sužinoti, kas vyksta, yra sunku, nes šios ligos išsivystymui įtakos turi daug veiksnių.
Genų funkcionavimas taip pat gali priklausyti nuo ligų ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, mitybos ir streso.
Karaliaus koledžo Londone genetinės epidemiologijos profesorius Timas Spectoras teigė: „Dar viena svarbi dimensija gali būti mūsų žarnyno bakterijos, kurios taip pat priklauso nuo metų laikų. Jos gali turėti įtakos šiems pokyčiams, nes kiekvienu sezonu keičiasi mūsų mityba“.
To paties universiteto profesorius Timas Hubbardas mano, kad mokslininkų nustatyti sezoniniai pokyčiai galėjo turėti evoliucinę naudą.
„Priešistoriniais laikais šie sezoniniai pokyčiai padėdavo žmonėms kovoti su infekcijomis“, - sakė profesorius J. Toddas.
Kiti mokslininkų pastebėti sezoniniai pokyčiai vyksta genuose, kurie yra susiję su medžiagų apykaita.
„Jie veikiausiai padėdavo saugoti energiją, reikalingą išgyvenimui, kai būna mažai maisto ir nėra pastogės“, - sakė J. Toddas.
„Šiuolaikinėje visuomenėje mes turime šiltus drabužius ir šildymą, bet mūsų organizmas vis tiek reaguoja į žemesnę oro temperatūrą ir trumpesnes dienas“.
„Tačiau uždegimų paūmėjimas yra tapęs rizikos veiksniu šiuolaikinio gyvenimo ligoms“, - pažymėjo jis.
