Tai siūlančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitų lydinčių įstatymų pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Jeigu Seimas pritartų, medikas galėtų atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti „pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, sukeldamas grėsmę savo, asmens sveikatos priežiūros specialisto ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą“. Tačiau šios įstatymo nuostatos negaliotų, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Projektą parengusios Seimo TS-LKD frakcijos narės J. Sejonienės nuomone, tai būtų proporcinga medikų apsaugos priemonė.

Jurgita Sejonienė

„Sveikatos priežiūros specialistų patiriamas pacientų fizinis smurtas, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai, gestai ar kitoks įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis elgesys, žeminantis asmens garbę ir orumą, neigiamai veikia jų fizinę bei psichinę sveikatą, didina nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų tikimybę, verčia sveikatos priežiūros specialistus keisti profesinę veiklą, darbovietę, blogina psichosocialinį klimatą įstaigoje. Be kita ko, tokia traumuojanti patirtis išbalansuoja sveikatos priežiūros specialisto tolesnį darbą, galimybę susikaupti, sulėtėja darbas, gali pasitaikyti profesinių klaidų",- sako J. Sejonienė.

Jos teigimu, sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir kiti darbuotojai,turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Projektus parengusi Seimo narė J. Sejonienė sako, kad papildomos teisės medikams būtų vienkartinio pobūdžio ir negaliotų į ateitį tai yra visiems būsimiems paciento apsilankymams. Siūloma priemonė būtų taikoma tik konkrečios paslaugos teikimo metu ir neužkirstų kelio pacientui kreiptis paslaugų suteikimo pakartotinai ar pas kitą specialistą, taip užtikrinant jo teisę į sveikatos priežiūrą.

Medicininių paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarką turėtų nustatyti sveikatos apsaugos ministras.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, medikas turi teisę atsisakyti teikti arba nutraukti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų jo gyvybei. Jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina mediko garbę ir orumą, galimybė neteikti paslaugų nėra numatyta įstatyme.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad sveikatos priežiūros specialistams rizika patirti smurtą darbo vietoje yra 16 kartų didesnė negu kitiems darbuotojams, teikiantiems paslaugas.

Higienos instituto statistiniais duomenimis, 2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto prieš juos atvejus, 2020 metais – apie 43, 2021 metais – apie 60 atvejų. Tačiau manoma, kad šie skaičiai yra gerokai didesni.

Kaip ELTA jau skelbė, pernai gruodžio 8 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą. Šiomis Seime svarstomomis pataisomis siekiama apsaugoti medikų, socialinių darbuotojų garbę ir orumą.

Už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą Seimo vadovė siūlo numatyti baudą nuo 50 iki 300 eurų. Jei Seimas pritartų, tokios baudos bus galima susilaukti už „viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu“. Tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų policijos pareigūnai.

V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad šiuo projektu siekiama labiau apsaugoti darbuotojus, kurie vykdo gyvybiškai svarbias funkcijas, gelbsti žmonių gyvybes, kad jie nepatirtų streso, įžeidimo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės