Žiūrėdama į tai, kas šiuo metu vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad padėtis beviltiška. Jos įsitikinimu, nemokamos medicinos greitai apskritai gali nelikti.

Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Sumokėjus algas pinigų nebelieka

Pasak A. Gerliakienės, sveikatos sistema yra lėtiniame deficite, kuris ir lemia visas problemas. Toks deficitas yra ne tik finansinis, bet ir žmogiškųjų išteklių. Be to, daug laiko prireikia dirbant su e.sveikatos sistema, todėl pokalbiui su pacientu laiko lieka mažiau.

A. Gerliakienė kelia mintį, kad norint pagerinti sistemos veikimą, viešosios gydymo įstaigos gali imti priemokas už savo suteiktas paslaugas, tai netgi pagrįsta teisės aktais, tačiau daug visuomenės narių į tokias priemokas reaguoja neigiamai.

„Galvojama, kad visos paslaugos turi būti suteiktos iš PSDF biudžeto, nors didesnė dalis jo skiriama tik algoms, kai kuriose gydymo įstaigose net virš 90 proc.“, – sakė A. Gerliakienė.

Auristida Gerliakienė

Kaip dar vieną Lietuvos sistemos kvailystę A. Gerliakienė įvardija siuntimus iš privačių įstaigų. Mat jei gydymo įstaiga nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, tai iš jos gautas siuntimas nesuteikia teisės pacientui gauti konsultacijas ir tyrimus nemokamai. Vėliau, sumokėjus už konsultaciją, pacientas pakliūna į nacionalinę sveikatos sistemą, ir gydymas jam nebekainuoja. Kodėl siuntimai iš privačių gydymo įstaigų nesuteikia tokių pat teisių, kaip iš viešųjų įstaigų, A. Gerliakienė sako negalinti atsakyti.

Išeitis – mokamos paslaugos?

Nors šeimos gydytojo modelis Lietuvoje dalinai paimtas iš Danijos, tačiau vizito mokestis, Danijoje esantis, pas mus neįvestas. Toks mokestis siekia maždaug 20 eurų.

„Tokie dalykai pagerintų įstaigos finansinę būklę, o jei įstaigai būtų leidžiama užsidirbti, galėtų padidėti algos, būtų galima investuoti į įrangą, priemones, galų gale, komunalines paslaugas ar pastato atnaujinimą“, – kalbėjo medikų atstovė.

Tad išeitimi galėtų tapti mokamos paslaugos viešose įstaigose, kurios tikriausiai būtų pigesnės nei privačios konsultacijos, bet leistų įstaigai papildomai užsidirbti.

„Žinoma, socialiai pažeidžiamoms grupėms galima palikti nemokamas paslaugas, tačiau yra labai daug žmonių, kurie gali susimokėti. Matome, kad steigiasi daug privačių įstaigų, tai rodo, kad žmonės yra linkę apeiti eiles“, – sakė pašnekovė.

Pasak A. Gerliakienės, tai yra neišnaudota niša, nes paslaugų įkainiai viešose įstaigose vis tiek būtų mažesni nei privačiose. Tokiu atveju pacientai iš privačių įstaigų, kuriose paslaugas gauna greitai, grįžtų atgal į viešas.

A. Gerliakienė sako, kad reikėtų didinti ir BVP procentą, skirtą sveikatos apsaugai, tačiau koją kiša demografinė Lietuvos padėtis – dvidešimtmečių turime trečdaliu mažiau nei dabar dirbančių penkiasdešimtmečių. Todėl visuomenei senstant, nereikėtų tikėtis, kad visas problemas išspręs mokesčiai iš dirbančiųjų kišenės.

„Galbūt nemokami patikrinimai turėtų būti tik profilaktiniai, o jei žmogus nesirūpina, tai ignoruoja, jam turėtų būti skirtos sankcijos ir mokesčiai“, – kalbėjo pašnekovė.

Reikalavimai didesni nei finansavimas

Pasak SAM viceministro Aurimo Pečkausko, Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas siekia vos 7 proc. BVP, tuo metu Vokietijoje – apie 14 proc., bet gyventojų lūkesčiai dėl paslaugų ar vaistų kompensacijų yra gerokai didesni nei finansinės galimybės.

„Gera žinia ta, kad PSDF kasmet auga po 10 ar 14 proc., ir per pastaruosius metus nuo 2 mlrd. esame pakilę iki 3,5 mlrd. eurų. Bet šitas „katilas“ yra dalinamas viskam, šeimos gydytojo, stacionaro paslaugoms, greitajai medicinos pagalbai, vaistams. Į visa tai įsiskaičiuoja gydytojų darbo užmokestis, kvalifikacijos kėlimo poreikiai ir daugybė kitų sričių“, – sakė A. Pečkauskas.

Viceministro teigimu, jei priimtume sprendimą, kad dalis paslaugų yra nekompensuojama, ir žmonėms tektų susimokėti iš savo kišenės, reikėtų nuspręsti, ką daryti su tomis grupėmis, kurios susimokėti negali, tai yra pensininkai, vaikai ir pan.

„Kai kuriose turtingose valstybėse žmonės miršta prie ligoninių, nes negali sau leisti sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl reikia turėti omenyje solidarumo principą, kad galbūt geriau būtų visiems sunešti krepšelį, jog visi galėtų naudotis bendruoju gėriu“, – sakė pašnekovas.

Aurimas Pečkauskas

A. Pečkauskas sako, kad galima kalbėti apie recepto mokesčius vaistinėse, vizito mokestį pas šeimos gydytoją, tačiau tokios priemonės smarkiai pajamų nepadidins.

„Tiek Seimas, tiek Vyriausybė po rinkimų turės ieškoti susitarimo, ar tikrai nereikėtų didinti PSDF. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija daro daugybę reformų ir stengiasi efektyvinti dabar teikiamas paslaugas […] ir šiek tiek užkamšyti kiaurą katilą, kad lėšos keliautų į efektyvesnę sistemą. Nepaisant to, tas katilas vis tiek bus per mažas“, – kalbėjo A. Pečkauskas.

Daugiau atsakomybės visuomenei

A. Gerliakienė pabrėžia – daugiau atsakomybės reikia perkelti pačiai visuomenei, kuri dabar yra pasyvi ir galvoja, kad viskas priklauso savaime.

„Bet niekas nepaskaičiuoja, kad jie sumoka mažiau mokesčių nei už manikiūrą. Sveikata yra vertybė ir tai reikia nuolat kartoti. Sveikas žmogus yra reikalingas visuomenei. Atsakomybė už sveikatą labiausiai pasijaučia, kai kažką už ją moki. Todėl žmogų įtraukti į procesą yra būtina“, – sakė A. Gerliakienė.

Nuolatinis resursų trūkumas gydymo įstaigose jų vadovus priverčia sukčiauti ir prirašinėti nereikalingų paslaugų, už kurias vėliau pinigus duoda ligonių kasos, sako pašnekovė, nes kitaip išgyventi neįmanoma.

„Esu girdėjusi ne kartą, kaip po dienos stacionaro pacientui neleidžiama išvažiuoti namo ir liepiama likti nakvoti. Gydytojas neva mato rizikas ir prirašo įvairių ligų, dėl to pacientas lieka nakvoti kelias naktis. Kas čia sutaupo? Girdžiu, kad prirašomi tyrimai, kurie nėra atliekami, tai kas čia sutaupo? Turi būti adekvatus apmokėjimas už paslaugas, nes jei to nėra, prasideda sukčiavimas“, – sakė A. Gerliakienė.

Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrius

A. Pečkauskas pridūrė, kad taip nutinka, nes gydymo įstaigos gauna per mažai pinigų, o tada ieško, kur jų gauti daugiau.

„Pagrindinė problema yra bendras pinigų trūkumas, tai reikėtų žinoti. Nes nei gydytojas, nei vadovas nesistengs kažko prirašinėti, jei gaus adekvatų apmokėjimą. Apskritai, ligonių kasų požiūris yra siekiantis bausti specialistus. Tai, matyt, ne tik ligonių kasos problema, nes pasižiūrėjus į kitas reguliuojančias institucijas, matome, kad požiūris, siekiantis bausti, vietoje to, kad būtų teikiami pasiūlymai, yra gajus. Tokį požiūrį stengiamės pakeisti“, – kalbėjo A. Pečkauskas.