Kodėl Vilniuje daugėja erkių
ULAC entomologė Milda Žygutienė įspėjo, kad nors liepos mėnesį erkių gausa bus šiek tiek pamažėjusi, mūsų miestai taip gausiai užtvindyti erkių, kad jų vis tiek bus. Todėl savivaldybė labai prašoma sutvarkyti repeticijų ir paties šventės vietas. Jas reikėtų bent jau nušienauti. Mat nenušienautos pievos – pagrindinė erkių plitimo priežastis miestuose.
„Vilnius – žalias miestas. Tai tarsi koridorius tarp miškų, o ir jame pačiame daug parkų, paukščių, kačių, šunų, žolė labai dažnai aukšta, nes nepjaunama. Daug metų kalbu apie tai, kad būtina ją pjauti, bet jau birželis, o žolė dabar pradėta pjauti. Per tą laiką, kaip juokauju, erkės jau spėjo ir vaikų susilaukti. Iš tiesų, jei patelė spėjo pasimaitinti ankstyvą pavasarį, ji sėkmingai jau galėjo atidėti kiaušinėlius. Nors lietaus šiais metais daug nebuvo, aukštoje žolėje drėgmės pakanka – juk ryte rasa ją sudrėkina. Taigi neabejotinas faktas – visuose mūsų parkuose, skveruose, pamiškėse, ežerų prieigose, paplūdimuose, visur, kur tik yra aukštos žolės, yra ir erkių“, - teigė pašnekovė.
Taigi anksčiau apie apsaugą nuo erkių būdavo primenama tik planuojant važiuoti į mišką, dabar ji nepakenktų ir vaikščiojant po sostinę. Štai vilnietė Indrė pasakojo, kad savo mažamečiui sūnui už ausies rado įsisiurbusią erkę. Vienintelis vaiko susidūrimas su gamta buvo darželio kiemas. „Nors kas vakarą vaiką nuprausiu po dušu, erkę visiškai atsitiktinai pastebėjau tik iš ryto. Net mintis nebuvo kilusi jį apžiūrinėti, juk ne miške laksto. Kito tos pačios grupės vaiko mama šiemet erkes jam net tris kartus, todėl ji prigrasiusi vaiką nelįsti į žolę ir vaikščioti tik asfaltuotais takeliais. Mat darželio kieme žolė nenupjauta. Ūkvedys, užuot tai daręs, gėles laisto“, - piktinosi moteris.
Erkė – labai nereiklus gyvis, kuriam reikia vieno pasimaitinimo per vieną vystymosi stadiją ir drėgmės. Jei žolė ne aukštesnė kaip 10 cm, saulė įšildo jos viršutinį sluoksnį, todėl erkėms čia per sausa. Jos arba žūsta, arba traukiasi į kitą vietą.
„Tai labai paprastas ir pigus erkių naikinimo būdas, bet mes nesugebame juo pasinaudoti. Pastarosiomis dienomis pradėta pjauti žolę, bet tai jau pakankamai vėlu. Aukštoje žolėje puikios sąlygos smulkiesiems graužikams gyventi, o jie – pagrindinis erkių maitinimosi šaltinis. Jeigu yra pakankamai graužikų, plinta ir erkės. Miestuose erkes taip pat išnešioja paukščiai, kurie daug laiko leidžia ant žolės, valkataujantys šunys ir katės. Juk dabar pamiškių yra ir prie gyvenamųjų rajonų. Nubėgo katė į mišką papeliauti, jai įsisiurbė erkė, pasimaitino ir nukrito į tokią vietą, kuri tinkama išgyventi jos kiaušinėliams. Tai nebūtinai turi būti miškas – užtenka pievos prie daugiabučio. Net jei prižiūrimas šuo, ne visada įmanoma pastebėti erkę, ypač jeigu jis gauruotas ir juodas“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, Lietuvoje yra nepaprastai geros sąlygos veistis erkėms ir neatrodo, kad ateityje jos pablogės. Mat erkių pramaitintojų – miško gyvūnų – populiacijos, lyginant su sovietmečiu, labai atsistačiusius, o ir šiltasis periodas ilgėja. Šiemet pirmosios erkės atsirado jau kovo mėnesį, o pernai jų buvo randama iki pat Kalėdų. Deja, erkės labai vislios. Viena patelė padeda tris tūkstančius kiaušinėlių. „Aišku, tai rodiklis, kad jiems sunku išgyventi, tačiau kai yra pramaitintojų, tai padaryti paprasčiau“, - teigė M. Žygutienė.
Lietuvoje erkių yra visur
Taigi žmonės turi žinoti, kad būti gamtoje, pasak specialistės, niekur nėra saugu, nes erkių Lietuvoje yra visur. Todėl grįžus namo po pasisėdėjimo parke ant žolytės būtina apsižiūrėti. Prausimasis po dušu atsikratyti erkės nepadeda, nes ji įsisiurbia tvirtai. Pamačius erkę ją reikia kuo greičiau traukti, dezinfekuoti įsisiurbimo vietą ir kalendoriuje pasižymėti šią datą. Tuomet mėnesį laiko būtina save stebėti, ar neatsirado kokie nors neįprasti simptomai. Vos ką nors pastebėjus, būtina apsilankyti pas gydytoją.
„Tėvai, ruošdami vaikus į Dainų šventę Vilniuje, turėtų jiems paaiškinti, kad norėdami pailsėti jie nesigultų tiesiai ant žolės, o ką nors pasitiestų, taip pat kad vėliau pasižiūrėtų. Jei žolė aukšta, būti pievoje tikrai nesaugu. Tokiu atveju reikėtų pasiieškoti saugesnės vietos“, - patarė pašnekovė.
Kaip ji dar patartų žmonėms saugotis nuo erkių? Būtinai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, kadangi Lietuva priklauso labai aukšto šios ligos endemiškumo šalis.
„Mes skiepijamės nuo hepatito ir kitų ligų, vykdami į šalis, kuriose šios ligos paplitusios, nes bijome užsikrėsti. Vykstant į Lietuvą taip pat rekomenduojama skiepytis nuo erkinio encefalito ir visi turistai tai uoliai vykdo, o mes patys, čia gyvendami, atrandame priežasčių, kodėl to neturėtume daryti. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija įvardijo, kad endemiška šalis skelbiama tuomet, kai metinis erkinio encefalito rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 5 arba daugiau atvejų. Pernai Lietuvoje turėjome 16,9 atvejo. Ir tai tik šalies vidurkis. Utenos rajone, pavyzdžiui, šis rodiklis siekia net 40-50 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, - įspėjo M. Žygutienė.
Pasak jos, kai pamatai įsisiurbusią erkę, bet žinai, kad esi pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, gyvenimas iškart šviesėja. Mat tai labai pavojinga liga, kuriai specifinio gydymo nėra. Tuo tarpu kita erkių platinama Laimo liga, nuo kurios nėra skiepų, pagydoma.
Kaip saugotis nuo erkių
Norintiems išvengti streso, kurį sukelia įsisiurbusi erkė, medikė pataria, einant į mišką, teisingai apsirengti. Labiausiai tiktų šviesūs rūbai, nes ant jų lengviau pamatyti ropojančią erkę. Būtina turėti galvos apdangalą, rankogalius apspausti gumele, dėvėti kuo aukštesnius batus arba užsimauti kelnių klešnes aptempiančios kojines. Anot pašnekovės, tokie paprasti dalykai iš tiesų padeda. Mat erkė užsikabina ant rūbų ir ropoja, ieškodama vietos įsisiurbti.
„Padeda ir purškalai, tačiau reikia mokėti juos pasirinkti. Nors informaciniame lapelyje dažnai rašoma, kad jie padeda nuo visų gyvių, iš tiesų uodams, kurie turi puikią uoslę, užtenka silpnesnių purškalų nei erkėms. Taip pat reikia pasiskaityti, kur purškiamas preparatas – ant rūbų ar ant odos“, - aiškino specialistė.
Tiesa, dauguma purškalų dėl stiprių alergizuojančių medžiagų netinka vaikams iki dvejų metų. Jiems galima išbandyti aromatizuotus natūralius aliejus, pavyzdžiui, mėtų, gvazdikėlių, tačiau jie iš tiesų labiau atbaido tik uodus.
Erkiniu encefalitu erkė užkrečia vos tik įsisiurbusi, tačiau Laimo liga perduodama tik po keliolikos valandų ar net paros. Todėl kuo greičiau ištrauksite erkę, tuo daugiau tikimybės, kad neužsikrėtėte.
Kalbama, kad nepavykus ištraukti visos erkės, pavojus užsikrėsti būna didesnis. Tačiau M. Žygutienė tokius gandus neigia. Anot jos, ligos perdavimo procesas nutraukiamas. Vienintelis pavojus, kad svetimkūnis odoje gali supūliuoti.
Erkinio encefalito simptomai labai panašūs į gripo – pakyla aukšta temperatūra, kamuoja galvos, sąnarių, kaklo skausmai. Daugiau nei pusė žmonių pasveiksta savaime, tačiau kai kuriems pasekmės lieka visam gyvenimui. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Jei gydymas pradedamas nedelsiant, liga išgydoma per 2-3 savaites. Tačiau ergant šia liga, anot kai kurių medikų, gali ir nebūti jokių simptomų, tik atsiranda rausva dėmelė įkandimo vietoje, kuri ima migruoti po kūną. Po kurio laiko ji gali išnykti savaime, o negalavimai – nuovargis, miego sutrikimai, įvairūs skausmai – pasireiškia daug vėliau. Teigiama, kad rausva dėmelė atsiranda ne visada arba žmonės jos tiesiog nepastebi. Laiku nepastebėta Laimo liga trunka metų metus ir neretai baigiasi sunkiu invalidumu.
