Mirštamumas nuo širdies ligų Lietuvoje daugiau nei 2 kartus viršija Europos vidurkį. Daugiau nei 83 proc. žmonių, mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresni negu 65 metų. Pastaruoju metu širdies smūgis vis dažniau ištinka jaunesnius, darbingo amžiaus vyrus nei moteris.
Kaip išvengti širdies ligų, kokius tyrimus ir kada atlikti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė.
Pasireiškia skausmu krūtinėje
Rūkymas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, sėdimas darbas ir nuolat patiriamas stresas – tai tik keli veiksniai, sukeliantys širdies ir kraujagyslių ligas.
Širdies negalavimus išduoda skausmai krūtinės srityje, taip pat tarpumentyje, už krūtinkaulio. Skausmas gali išplisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandį. Šaltas prakaitas, pykinimas, nerimas, galvos svaigimas būdingi priešinfarktinei būklei, todėl pastebėjus šiuos simptomus reikėtų skubiai – per artimiausias 6 valandas – kreiptis į gydytojus.
Vis dėlto ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais. Suklusti vertėtų, jei pradedama dusti, tampa sunku lipti laiptais ar į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl uždelsiama kreiptis į medikus, ir širdies ligos įsisenėja. Dėl šios priežasties pažeidžiamas širdies raumuo, neretai gali ištikti staigi mirtis.
Didžiausia grėsmė – rūkaliams
Tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis iki 4 kartų padidina rūkymas. Itin pavojinga rūkyti turintiems aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukusiems žmonėms. Aukštas kraujospūdis didina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sukietėjimą ir sustorėjimą. Dėl šių priežasčių išauga širdies priepuolių ir smūgių tikimybė.
Jei žmogus mažai juda ir maitinasi nesubalansuotai, pavyzdžiui, mėgsta valgyti riebiai, jo kraujyje didėja cholesterolio kiekis. Rizikuoja ir cukriniu diabetu sergantys žmonės: net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančiųjų diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Širdies ligų taikiklyje neretai atsiduria ir nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, žmogus ima daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Toks gyvenimo būdas silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.
Nesukelia jokių simptomų
Vystantis koronarinei, dar vadinamai išemine, širdies ligai, sukietėja ir susiaurėja širdžiai deguonį ir maistingąsias medžiagas tiekiančios kraujagyslės. Tuomet ant vainikinių širdies arterijų sienelių susidaro aterosklerozinės plokštelės – kieti dariniai iš cholesterolio.
Šiai plokštelei įplyšus, susidaro kraujo tėkmę trikdantis krešulys, ir žmogus pajunta skausmą – ištinka širdies priepuolis arba miokardo infarktas. Plokštelė gali suplyšti dėl menkiausios priežasties, pavyzdžiui, po didelio fizinio krūvio, pakilus arteriniam kraujospūdžiui, padažnėjus pulsui, patyrus stresą.
Aterosklerozinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų. Todėl labai svarbu net ir gerai besijaučiantiesiems, tačiau turintiesiems nors menkiausią rizikos veiksnį, kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus – elektrokardiogramą, širdies echoskopiją.
Išsitirti patariama kasmet
Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45 metų, moterys šiek tiek vėliau – 50–55 metų, todėl kasmet išsitirti patariama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį.
Pasitikrinti vertėtų ir turintiesiems aukštą kraujo spaudimą, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiesiems cukriniu diabetu, fiziškai neaktyviems žmonėms.
Kompiuterinio tomografo tyrimas padeda nustatyti net mažiausius širdies bei kraujagyslių pakitimus, diagnozuoti koronarinę širdies ligą. Kalcio kiekis širdies vainikinėse arterijose lemia miokardo infarkto rizikos laipsnį.
