Pasak tokias operacijas atliekančio Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos profesoriaus Petro Stirbio, turimų elektrokardiostimuliatorių užteks vos keletui dienų.
Prie didelės tragedijos slenksčio
Pacientų, turinčių širdies ritmo sutrikimų, kasmet daugėja. Klinikose jau spalio 3 d. jų buvo operuota tiek, kiek pernai iki metų pabaigos. „Net juokavome, kad paisydami praėjusių metų plano nuo spalio pradžios iki metų pabaigos jau galėtume poilsiauti“, – ironiškai, bet anaiptol ne linksmai kalbėjo profesorius P.Sirbys.
Praėjusiais metais buvo operuota 630 ligonių, kuriems atlikta pirminė implantacija arba pakeisti stimuliatoriai. Šiemet tiek pacientų sulaukta iki metų pabaigos likus dar beveik trims mėnesiams. Planuojama, kad jei pakaks prietaisų, iš viso šiais metais bus atlikta ne mažiau 750 operacijų. Tai būtų daugiau negu rekordinis skaičius.
„Valstybinės ligonių kasos nupirktų elektrokardiostimuliatorių liko vos keletui dienų. Esame didelės katastrofos išvakarėse, – teigia profesorius P.Stirbys. – VLK mus verčia jausti nuolatinę įtampą. Pavyzdžiui, tris vasaros mėnesius dirbome tik su primityviais vienos kameros stimuliatoriais. Jie užtikrina ligoniams gyvybę, apsaugo nuo priepuolių, bet ne visiems garantuoja komfortišką gyvenimą. Pacientai vis dažniau pageidauja dviejų kamerų stimuliatorių“, – sakė profesorius.
Dar prieš kelerius metus, kai akivaizdžiai trūko lėšų, dviejų kamerų stimuliatoriai sudarė vos 40-45 proc. visų implantuojamų. Dabar padėtis gerėja. Pernai tokių jau buvo implantuota 55 proc., o jų reikėtų ne mažiau kaip 75 proc. Tačiau tuomet, kai ima trūkti stimuliatorių ir dėl to pradedama baksnoti VLK, kasa šį klausimą vilkina, bando perkelti stimuliatorius iš vienos gydymo įstaigos į kitą.
„Apskritai lėšų implantuojamiems stimuliatoriams ir kardioverteriams-defibriliatoriams yra pakankamai, tačiau ligonių kasos taiko ydingą praktiką – viešieji pirkimo konkursai skelbiami ne kasmet, naują konkursą paslenkant tris ar net penkis mėnesius. Dėl to, mūsų manymu, stimuliatorių sąskaita VLK leido sutaupyti apie 4- 5 mln. litų. Taigi padėtis tragiška dar ir todėl, kad paprastai viešas implantuojamų aparatų pirkimo konkursas labai nerangus, prireikia kelių mėnesių, kol aparatai pasiekia klinikas“, – savo nuomonę dėsto Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos profesorius.
Prieš kelerius metu P.Stirbys klinikose buvo atsakingas už stimuliaciją. Ir kilus grėsmei paprastai tekdavo siųsti laiškus trimis adresais: Valstybinei ligonių kasai, Sveikatos apsaugos ministrui ir ministrui pirmininkui.
„Tai duodavo rezultatą, centrinės valdžios aparatas gana greitai reaguodavo į tokią krizinę situaciją. Dabar klinikose už tai atsakingi asmenys nelabai linkę pasinaudoti tokia praktika, juos sulaiko kažkoks korektiškumas, o juk kalbame apie ligonių gyvybę. Kai vasarą raštu buvo kreiptasi į VLK vadovybę, žodžiu gavome patikinimą, kad elektrokardiostimuliatoriais būsime aprūpinti iki metų pabaigos. Bet jų užteko vos mėnesiui“, – tai sakydamas P. Stirbys patikino, kad problema VLK žinoma.
Sostinėje padėtis geresnė
Į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologijos skyrių patenka žmonės prieš arba po stimuliatoriaus implantacijos. Šio skyriaus vedėjas gydytojas kardiologas Mykolas Biliukas į klausimą, ar pacientams reikia ilgai laukti širdies stimuliatoriaus, atsakė: „Anksčiau metų pabaigoje jų trūkdavo. Šiemet, kiek teko bendrauti su operacijas atliekančiais gydytojais, Vilniuje padėtis šiek tiek pagerėjo.
Tačiau sostinėje esama kitų bėdų: planinės operacijos pacientams paprastai tenka laukti pusantro ar du mėnesius. „Taip yra daugiausia dėl to, kad pacientų labai daug ir fiziškai nebespėjama operuoti“, - paaiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėjas, profesorius Audrius Aidietis.
M.Biliukas įžvelgė dar vieną pavojų žmogaus gyvybei. Jo nuomone, sveikatos priežiūros grandinė pernelyg ilga: „Kai atrodo, kad širdies stimuliatoriaus dar skubiai nereikia, paleidi pacientą namo ir patari palengva ruoštis operacijai. Pirmiausia jam reikia patekti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas kardiologą, tada vėl prašyti siuntimo dėl operacijos, atlikti tyrimus. Būtent šis laukimas gali būti per ilgas.“
Tokia skaudžia patirtimi dalijosi vilnietis Antonas Tumanovičius, po staigios žmonos Marinos mirties dėl patirto streso atsidūręs Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kardiologijos skyriuje. Jis pats nešioja širdies stimuliatorių. Rugsėjį buvo nustatyta, kad žmonai irgi reikia tokio prietaiso.
Lapkričio 3 d. buvo numatyta implantavimo operacija, kurios moteris nebesulaukė. Jos gyvybė užgeso prieš kelias savaites sėdint prie televizoriaus. Taigi esant tokiai ligai laukimas gali būti pražūtingas.
Poreikius supranta skirtingai
Pasak VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjo Evaldo Stropaus, elektrinių širdies stimuliatorių kiekiai tam tikroms gydymo įstaigoms skirstomi pagal poreikius. Iki šiol prietaisus VLK pirkdavo centralizuotai, tačiau nuo 2009 m. juos įsigis pačios gydymo įstaigos.
Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius Virgilijus Šiaudikis sako, kad šiuos prietaisus įsigyjant centralizuotai, pavykdavo nemažai sutaupyti. Vieno prastesnės kokybės elektrinio širdies stimuliatorius SSI su elektrodais kaina 2000 m. buvo 2460 Lt (be PVM), o 2007 m. – 936 Lt (sumažėjo 62,25 proc.). Taip atsitiko dar ir todėl, kad tokių prietaisų kainos mažėja. ES valstybėse jie kainuoja 2700-4100 Lt. Brangesni prietaisai DDD su elektrodais 2000-aisiais kainavo 5596 Lt, 2007 m. pirkti po 1470 Lt. Kaina sumenko 80,6 proc. ES valstybėse jų kaina svyruoja nuo 9 tūkst. iki 10 tūkst. Lt. Pačių brangiausių elektrinių širdies stimuliatorių DDDR su elektrodais 2000 m. kaina buvo 6500 Lt, o 2007 m. – jau 1562 Lt (sumažėjo 79,4 proc.). Užsienyje jų kaina svyruoja nuo 10 iki 12 tūkst. Lt. Lietuvoje operaciją atliekant privačiai už aparatą tektų mokėti maždaug du kartus daugiau, nei moka VLK.
Labiausiai į akis krinta tai, kad pacientai gali gauti skirtingos kokybės prietaisus. Sumanus, informacijos turintis ar įtakingas žmogus gaus geresnį, o kitam pacientui reikės tenkintis paprastesniu.
Širdžiai kenkia ir nauji vaistai
Priminsime, kad pirmą stimuliatorių Lietuvoje 1961 m. implantavo akademikas Jurgis Brėdikis. Pasak profesoriaus P.Stirbio, šiuo metu vien Kaune yra registruota 17,5 tūkst. asmenų, kuriems buvo įsodinti širdies stimuliatoriai. Dalis jų jau mirę. Kaunas pirmauja ir pagal atliekamų operacijų skaičių.
Pasak gydytojo kardiologo M.Biliuko, šiemet pacientų, kuriems reikalingas širdies stimuliatorius, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo apie 10 proc. Kardiologo manymu, susirgimų pagausėjo todėl, kad mūsų visuomenė sensta. Aišku, prisideda ir stresai. Kita priežastis, apie kurią kol kas garsiai nekalbama, yra ta, kad vartojama vis daugiau naujų, stiprų šalutinį poveikį turinčių vaistų, kurie kenkia mūsų organizmo varikliui – širdžiai.
Kada prireikia širdies stimuliatoriaus?
Pradėjus virpėti prieširdžiams, žmogus silpsta ir dūsta, jaučia nuovargį. Ritmui atsikūrus, jis gali trumpam netekti sąmonės. Jei širdies ritmas nepakankamas, kraujas iki smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų nenuneša deguonies, maisto medžiagų. Kai sutrikimai kartojasi, ritmas nepagerėja nei nuo vaistų, nei nuo elektros šoko, tuomet jau reikia implantuoti elektros stimuliatorių.
Praėjusio šimtmečio viduryje mokslininkai sumanė širdį suaktyvinti elektra. Sukurtas generatorius, kuris implantuojamas į žmogaus organizmą. Nuo jo laidelis kraujagyslėmis įleidžiamas iki širdies vidaus ir ten pritvirtinamas prie širdies sienelės. Širdis susitraukimu reaguoja į generatoriaus paleistą impulsą. Naujausios kartos stimuliatoriai ima veikti prireikus. Jeigu pulsas pasidaro dažnesnis, stimuliatorius automatiškai išsijungia, jeigu retesnis – įsijungia ir pasiekia nustatytą širdies ritmą. Toks stimuliatorius gali veikti iki 10 metų, vėliau išsenka jo baterija.
Tai vos 25 g sveriantis aparatas, kuris gelbsti sutrikus širdies ritmui. Sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims išlaidas dengia Valstybinė ligonių kasa. Beje, toks aparatas šiemet implantuotas prezidentui Valdui Adamkui. Su stimuliatoriumi nuo šių metų gyvena ir Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Specialistai vienu balsu tvirtina, kad stimuliatorių bijoti neverta.
