„Aš visada žinojau, kad tai nėra gera situacija, bet ta situacija, kurią radau buvo gerokai blogesnė, negu galvojau“, – taip savo pristatymą pradėjo dr. A. Šimaitis.
Pasak jo, kiekvieną dieną ligoninėje „išlenda“ naujų nemalonių dalykų ir siurprizų, o verslo atstovai jį tikino, jog taip bus dar visus metus.
Visgi, situacija jo nebaugina.
„Nuo gruodžio 18 dienos dirbame valdybos principu, tai reiškia, kad visi direktoriai, pavaduotojai, kiekvieną rytą renkasi į posėdžius, vykdome vieningą strategiją ir taktiką visoje ligoninėje“, – kalbėjo KUL vadovas.
Per tris mėnesius dr. A. Šimaitis teigė susipažinęs su kolektyvu ir pasidžiaugė, kad darbuotojai supranta ir nori pokyčių.
„Labiausiai mane įkvepia ir duoda didžiulės vilties, ir absoliutaus tikėjimo, kad su visais iššūkiais susidorosime, žmonės. Žmonės yra tikri savo srities profesionalai“, – kolektyvu džiaugėsi ligoninės direktorius.
Atvykimo dovanėlė
Pasak paties dr. A. Šimaičio, pirmuosius tris jo darbo mėnesius geriausiai apibūdina frazė „nuolatinis žongliravimas tarp praeities, dabarties ir ateities“.
„Kai spalio pradžioje pradėjau eiti savo pareigas, radau dalies ligoninės operacinių neišplautus instrumentus. Tai viskas vyko nuo liepos pradžios. Ką tai reiškia, kad pacientai negavo paslaugų, negavo laiku operacijų, ilgėjo eilės ir taip pat ligoninės negavo lėšų“, – pasakojo ligoninės vadovas.
Ant autoklavo, tai yra įrankius sterelizuojančio aparato, A. Šimaitis rado lapelį ant kurio buvo parašyta, jog įrenginys neveikia jau nuo liepos mėnesio.
„Iš karto nusprendėme pirkti naują autoklavą, nes tai yra esminis dalykas, kad funkcionuotų operacinės, kad pacientai gautų paslaugą, o ligoninė generuotų pajamas“, – apie vieną pirmųjų nuveiktų darbų pasakojo Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas.
Permainos vadovavime
Dr. A. Šimaitis kalbėjo ir apie ne itin maloniai jį nustebinusią ligoninės vadybos kultūrą.
„Kai pradėjau dirbti spalio pradžioje ir sukviečiau „galvinę“ struktūrą į susitikimą, tai buvo pirmas toks susitikimas nuo ligoninės susikūrimo praėjusių metų sausio 2 dienos“, – stebėjosi KUL vadovas.
Ligoninėje taip pat nėra protokolų vedimo kultūros, o pasak dr. A. Šimaičio, tai yra vienas iš kertinių organizacijos elementų.
„Žinoma, nereikia to daryti tiek, kiek protokoluojama Anglijoje, kur jie protokoluoja kiekvieną smulkmeną, tačiau, kai praktiškai to nėra arba yra labai mažai, yra labai sunku atsekti, kokie sprendimai priimti“, – teigė
Prieš tris mėnesius pareigas eiti pradėjusio eiti vadovo dėka, KUL jau pradėjo dirbti už protokolus atsakingas asmuo.
Naujų vėjų bandoma įvesti ir sprendimų priėmimo procese.
„Per daugelį metų tokio vyravusio hierarchinio autokratinio metodo žmonės tiesiog prarado įgūdžius, galbūt kai kurie net neturėjo tokių, savarankiškai priimti sprendimus. Tai labai jaučiasi ir skatiname įvairiais būdais, kad tuos sprendimus, kuriuos galima priimti klinikinių departamentų lygyje, kad dėl jų neitų pas generalinį direktorių ar pavaduotoją“
Pasak KUL vadovo dėl tokio hierarchinio valdymo, kai kuriuose padaliniuose vyrauja itin prastas psichologinis klimatas.
„Tikrai šis fenomenas vyrauja ne viename padalinyje. Iš kitos pusės yra kolektyvų, kur vyrauja pavyzdinė dvasia. Šita dvasia koreliuoja su santykiais tarp kolektyvo. Kuo santykiai tarp vadovų ir darbuotojų geresni, tuo geresnis psichologinis klimatas“, – teigė dr. A. Šimaitis.
KUL vadovo teigimu tai sukuria necivilizuotą elgesį, kuris apima „mobingą“, patyčias, nekultūringą elgesį ir panašiai.
Dalis medicinos darbuotojų dėl netinkamos emocinės aplinkos vėliau susikaupusius jausmus išlieja ant pacientų.
„Nuspręsta įkurti „pacientų gerovės tarnybą“. Dirbs žmonės, kurie bus tarsi pacientų advokatai. Pacientai ir pacientų giminės turės galimybę kreiptis į šituos žmones ir jie tarpininkaus sprendžiant tuos klausimus, kurie kils pacientui“, – pasakojo dr. A. Šimaitis ir atskleidė, jog tarnyba pradės dirbti po kelių savaičių, o specialistai bus mokomi „minkštųjų kompetencijų“.
Ligoninėje taip pat įkurta „reagavimo komanda“ – 11 ligoninės psichologų, kurie per parą turės padėti nemalonumus darbe patiriantiems darbuotojams.
Dr. A. Šimaitis atskleidė, jog šia komanda jau buvo pasinaudota, sulaukta teigiamų atsiliepimų.
IT sistemos būklė apverktina
Nuo rudens pareigas einantis KUL vadovas teigė likęs šokiruotas dėl itin prastos informacinių technologijų būklės ligoninėje.
Nors pasak dr. A. Šimaičio, vadovaujant naujam KUL IT vadovo Tado Rekašiaus dėka šiuo metu padėtis stabilizuota, darbo dar itin daug.
„Radome įdomią situaciją, kad 2015 metais buvo pasirašyta sutartis su kompanija „Nortal“ dėl ligoninės informacinės sistemos vystymo, tačiau kompanija po kelerių metų bankrutavo, tačiau ji paliko programos vystymo kodus. Šitų kodų niekas niekur negalėjo rasti“, – pasakojo dr. A. Šimaitis.
Nuo 2015 metų informacinių sistema nebuvo vystoma visiškai.
Tuo tarpu kodais pasinaudoję kitų Lietuvos miestų ligoninės išvystė geras informacinę sistemą.
„Kadangi nebuvo jokių investicijų į technologijas, šiuo metu pas mus dirba 13 IT specialistų, kai tuo tarpu Vilniuje ir Kaune dirba po 50. Mums tiek nereikia, tačiau reikia bent jau 20“, – teigė KUL vadovas.
Pasak dr. A. Šimaičio be ligoninės informacinės sistemos neįmanoma kurti modernios ir šiuolaikinės gydymo įstaigos, tad buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl lėšų naujai ligoninės informacinės sistemos įsigijimo.
Siurprizas po siurprizo
2023 m. rugpjūčio mėnesį iš KUL iš paliko keturi radiologai.
„Nuo pirmos savaitės subūrėm abiejų filialų radiologus į vieną kolektyvą ir paprašiau, kad nuo šiol dirbtume kaip viena – Klaipėdos universiteto ligoninės komanda“, – pasakojo A. Šimaitis.
Pasak jo, tai davė teigiamų rezultatų: atsirado galimybė teikti nuotolines konsultacijas, įdarbinti nauji specialistai.
Visgi paaiškėjo ir ne itin malonių detalių – rasta nuo 2023 metų sausio 1 dienos nedeklaruotų 5 tūkstančiai statistinių kortelių.
Tai reiškia, jog ligoninė pacientams suteikė medicininę paslaugą, tačiau negavo pajamų.
„Visgi pavyko sutarti su Klaipėdos teritorine ligonių kasa – jei operatyviai jas pateiksime, mums apmokės už suteiktas radiologijos paslaugas“, – kalbėjo dr. A. Šimaitis.
Taip pat paaiškėjo, jog nuo 2023 metų pavasario nebuvo vedamos įvairios sąskaitos.
„Ligoninės deficitas už tris ketvirčius – 11 milijonų eurų“, – pasidalijo dr. A. Šimaitis.
„Per artimiausius kelis mėnesius turime radikaliai pakeisti mūsų veiklos ir darbo modelį, kad jis taptų rentabilus, tai yra kad iš organizacijos, kuri daugelį pacientų problemų sprendžia hospitalizacijos būdu, virstume į organizaciją, kuri teikia daug ambulatorinių paslaugų“, – teigė KUL vadovas.
Jis taip pat teigė, jog Sveikatos apsaugos ministerijai bei Vyriausybei pateikė projektą, kuriame prašoma 14 milijonų eurų ligoninių jungimo projekto išlaidoms padengti.
„Sukūrėme jungimo projekto juodraštį ir manome, kad jungimas turi savo kainą – niekas to neskaičiavo ir nevertino“, – kalbėjo dr. A. Šimaitis.
Darbuotojų gretos didėja
Nuo naujojo vadovo darbo starto įdarbinta 18 naujų gydytojų, artimiausiu metu turėtų būti įdarbinti dar penki.
Keli gydytojai dėl galimybės dirbti KUL grįžo iš užsienio ligoninių.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ateityje turėtų tapti savarankišku jaunųjų gydytojų rengimo centru.
Pasak KUL direktoriaus, tam reikia, kad Klaipėdos universitetas į savo statutą įtrauktų punktą, kad gali rengti jaunuosius gydytojus bei kartu su Klaipėdos universiteto ligonine parengtų rezidentūros programas.
„Sieksime, kad Klaipėdos universiteto statuto keitimą pavasario sesijoje patvirtintų Seimas“, – planus atskleidė dr. A. Šimaitis.
