Praėjusių metų sausį vienas Šiaulių rajono gyventojas netikėtai sužinojo apie jo tėvui suteikiamą medicinos pagalbą namuose. Prisijungęs prie e.sveikatos portalo, vyras išvydo, kad sausį tėvą net 7 kartus aplankė Šiaulių rajone, Kuršėnuose, įsikūrusios ir slaugos paslaugas namuose teikiančios įmonės slaugytoja. Medicininiuose dokumentuose buvo parašyta, kad ligonis buvo kalbintas, nors realiai jis jau daug metų nekalbėjo, kad ant kūno pragulų nėra, nors iš tiesų jos buvo.
Apstulbintas tokių įrašų sūnus kreipėsi į teisėsaugą. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras.
Apklausus liudytojus, nustatyta, kad jokia minėtos įmonės slaugytoja pas ligonį nesilankė ir paslaugų jam neteikė. Pareigūnai nutarė praplėsti tyrimą ir patikrinti, ar slaugytoja tinkamai atliko savo darbą su kitais pacientais. Buvo apklausti dar 27 jos pacientai ir juos globojantys asmenys. Paaiškėjo, kad slaugytoja per trumpą laiką apžiūri gan didelį kiekį pacientų, nors jie gyvena toli vienas nuo kito. Analizuojant atstumus tarp prižiūrimų asmenų ir laiką, per kurį galima nuvykti iš vieno pas kitą, buvo iškeltos dvi versijos: arba slaugytoja yra supperherojė, sugebanti išvystyti animacinio filmo herojaus Žaibo Makvyno greitį, arba e.sveikatos portale pateikti duomenys yra suklastoti. Pasitvirtino antroji versija, nes realiai per tokį trumpą laiką, koks buvo užfiksuotas įrašuose, neįmanoma nei nuvykti pas pacientus, nei suteikti jiems paslaugų. Taigi konstatuota, kad e.sveikatos portale pateikti duomenys yra suklastoti ir slaugytojai pareikštas įtarimas dėl duomenų apie 27 pacientų priežiūrą klastojimo. Dėl to į slaugos paslaugas teikiančios įmonės, kurioje dirbo slaugytoja, sąskaitą iš Teritorinės ligonių kasos įplaukė 3 182 eurai.
Tyrimą buvo nutarta dar labiau išplėsti ir patikrinti, kaip ambulatorinė slauga buvo teikta per visus 2021 metus. Jis buvo didelės apimties (apie 10 tomų) ir reikalavo kruopštaus darbo, analizuojant bei vertinant gautus duomenis iš sveikatos priežiūros sistemų. Tačiau jį apsunkino tai, kad beveik visi asmenys, kurių duomenys e.sveikatos portale galimai suklastoti, buvo senyvo amžiaus ir sunkūs ligoniai, negalintys ne tik savimi pasirūpinti, bet ir duoti detalių parodymų. Be to, dauguma pacientų jau buvo mirę, o jų artimieji apie slaugytojos apsilankymų skaičių negalėjo suteikti tikslios informacijos, nes buvo praėję daug laiko. Todėl surinkti pakankamai įrodymų dėl didesnio epizodų skaičiaus nepavyko, nors darbo ir pastangų buvo daug įdėta.
