Anot V. Turienės, jos vadovaujamos organizacijos atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos senjorams labiausiai rūpi ne edukacija ar kelionės, o sveikatos klausimai. Todėl, Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos pirmininkės įsitikinimu, nauja tvarka paskatintų didelę dalį vyresnio amžiaus žmonių pasinaudoti atsiradusia galimybe.
„Mes patys kasmet organizuojame sveikatingumo renginius, trunkančius vos savaitę. Jie visuomet sulaukia daugybės norinčių. Žinoma, visų tikrai nepajėgiame priimti, todėl valstybės parama būtų išties vertinga tokia forma“, – pabrėžia V. Turienė.
Ji tikina besidžiaugianti kilusia iniciatyva ir tvirtina išgyvenanti jausmą, kad pagaliau kažkas išgirdo senjorus.
„Mes jau keletą metų raginame keisti dabartinę tvarką. Juk tai būtų visapusiškai naudinga. Lengviau prieinamas senjorų sveikatinimas iš tikrųjų atsipirktų valstybei, nes juk tada, kai žmogus neserga, jam nebereikia ligoninės gydymo, nereikia hospitalizacijos, priežiūros. Jei žmogus išliktų ilgai sveikas ir žvalus, laimėtų visi – tiek senjorai, tiek visuomenė, tiek ir valstybė“, – argumentuoja V. Turienė.
Asociacijos pirmininkė taip pat akcentuoja ir emocinės sveikatos privalumus, kuriuos galėtų gauti senjorai, jei tik jiems sveikatinimo paslaugos būtų lengviau prieinamos.
„Vyresni žmonės ten su bendraminčiais ir bendraamžiais galėtų pabendrauti. Tai labai teigiamai veiktų psichoemocinę būklę. Atrodo, smulkmena, bet tas pabuvimas ir atsipalaidavimas yra labai svarbus. Žmogus nesijaučia vienišas, atskirtas. Tai yra labai svarbus poveikis, padedantis išlaikyti senjorus kuo aktyvesnius ir sveikesnius“, – sako V. Turienė.
Jos teigimu, jei siūlymas išties būtų priimtas ir valstybė imtųsi kompensuoti dalį senjorų sanatorinio gydymo ar sveikatinimo išlaidų, tai būtų tarsi reveransas už kitus trūkumus.
„Tai būtų kaip ir kompensacija už tas mūsų mažas pensijas, dėl kurių mes jokių ryškių akcijų nesiimame, neprotestuojame. Valdžia taip parodytų rūpestį ir empatiją. Savotiškas reveransas išeitų ir investicija į visuomenės gerovę. Juk kiekvienas nori, kad aktyvūs ir žvalūs senjorai ir išliktų tokie“, – pabrėžia V. Turienė.
Siekis – kuo ilgesnis sveikas gyvenimas
Savo ruožtu Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič tvirtina, kad šalies sveikatinimo įstaigos yra pasirengusios priimti daugiau senjorų ir yra įsitikinusi – daugiau dėmesio ir įvairesnių sprendimų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonių sveikatos gerinimu, neišvengiamai turės būti priimami jau netolimoje ateityje.
„Reikia nepamiršti, kad Lietuva, kaip, beje, ir nemaža dalis kitų pasaulio šalių, išgyvena visuomenės senėjimo procesą. Demografiniai pokyčiai ir ekspertų skaičiavimai rodo, kad jau 2050 m. Lietuvoje kas trečias žmogus gali būti pensinio amžiaus“, – sako L. Nosevič.
Anot jos, tai yra didelė dalis visuomenės. Ypač mažai šaliai. Tad kiekvieno interesas turėtų būti jau dabar rūpintis, kad žmonės būtų kuo sveikesni kuo ilgesnį laiką. Ir ne tik todėl, kad taip valstybė gali patirti mažiau išlaidų, nes sveiko žmogaus nereikia gydyti, bet dar ir dėl to, kad sveiki žmonės neretai pageidauja ilgiau likti darbo rinkoje, o tai bus ypač aktualu mažėjant gyventojų skaičiui.
L. Nosevič pabrėžė, kad didesnis sveikatinimo paslaugų prieinamumas senjorams nebus ta sidabrinė kulka, kuri viską išspręstų, – valstybei reikia kompleksiškų sprendimų. Tačiau tai būtų žingsnis tinkama linkme.
„Ypač kai turime tokius gamtinius resursus, apie kuriuos rašo ir mokslininkai. Pavyzdžiui, doc. dr. Lolita Rapolienė, kuri akcentuoja, kad gamtos išteklių panaudojimas Lietuvoje turi senas tradicijas ir gali būti pasitelkiamas padedant žmonėms sustiprinti, palaikyti ar susigrąžinti sveikatą, manau, kilstelėti sveiko ilgaamžio gyvenimo kartelę turėtų būti palyginti nesudėtinga“, – sakė L. Nosevič, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė.
