Dvi lėlės buvo aprengtos seksualiais drabužiais, o likusios – madingais, tačiau duksliais. Eksperimento dalyvėms teko išsirinkti tris lėles: tą, į kurią jos jaučiasi panašios; tą, į kurią norėtų būti panašiomis; tą, kuri asocijuojasi su mokykloje populiaria mergaite. Iš 60 eksperimento dalyvių 68 procentai pasirinko seksualią lėlę, atsakydamos į klausimą, kaip norėtų atrodyti pačios. 72 procentai tokią lėlę pasirinko kaip populiarios mergaitės analogą.
Tyrimui vadovavusi Christy Starr tvirtina, kad vaiko sąmonėje seksualumas tampriai siejamas su populiarumu. „Gali būti, jog mergaitės nori būti panašiomis į seksualias lėles todėl, kad jos tiki, jog seksualumas užtikrins populiarumą, o tai suteikia daugybę socialinių privalumų“, - komentuoja Ch. Starr.
Mokslininkai panagrinėjo veiksnius, darančius įtaką mergaičių pasirinkimui. Akivaizdu, kad čia itin svarbų vaidmenį atlieka televizija, žiniasklaida, religija ir mergaičių motinų požiūris.
Tiesa, jeigu motinos televiziją ir filmus naudojo kaip vaizdinę medžiagą, bandydamos parodyti, kaip nereikia elgtis, jų dukros kur kas rečiau rinkosi seksualiai atrodančias lėles.
Analogiška situacija buvo ir su tomis eksperimento dalyvėmis, kurios televizorių žiūri dažnai, tačiau jų motinos yra itin religingos.
O štai tais atvejais, kai mergaitės motina itin religinga, bet vaikas neturi teisės žiūrėti televizoriaus, seksualus įvaizdis tampa tarsi „uždraustas vaisius“ mergaičių akyse. Šios grupės eksperimento dalyvės seksualią lėlė rinkosi labai dažnai.
