Nors rūpinimasis savo sveikata šiandien visuomenėje jau vis labiau suvokiamas kaip tam tikra norma, reguliarių apsilankymų pas gydytojus svarbos lietuviai dar dažnai tinkamai neįvertina.
Medicinos centro „Northway“ užsakymu bendrovės TNS LT atliktas lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimas parodė, kad didelė dalis šalies gyventojų profilaktinius sveikatos patikrinimus laiko nebūtų ligų ieškojimu ar mano juos esant formalumu, būtinu, kuomet norima įgyti teisę vairuoti, ar pareikalavus darbdaviui.
Vieno visiems tinkančio tyrimo nėra
Tai, kad galvodami apie įvairius sveikatos patikrinimus ir kraujo bei kitokio pobūdžio profilaktinius tyrimus lietuviai vis dar neretai vadovaujasi mitais patvirtina ir medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, kasdien susiduriantis su klaidingais pacientų įsitikinimais.
„Tokių mitų yra įvairiausių – pradedant manymu, kad negalima duoti kraujo sergant mėnesinėmis iki įsitikinimo, jog neverta tirtis dėl cukrinio diabeto, nes žmogus nevalgo daug saldumynų. Taip pat dažnai tenka susidurti su pacientų prašymu atlikti pilną ir universalų kraujo tyrimą, kuris pats vienas neva turėtų atskleisti visus asmens negalavimus.
Deja, tokio visa galinčio tyrimo nėra, o kiekvieno medicininio patikrinimo apimtys turėtų būti parenkamos pagal konkretaus paciento poreikius. Jie priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, lyties, darbo pobūdžio, gretutinių ligų bei paveldėjimo nulemtų susirgimų tikimybės. Be to, paprasčiausia konsultacija su gydytoju dažnu atveju gali būti daug naudingesnė už kokį nors įmantrų ar net, galima sakyti, madingą tyrimą“, – įsitikinęs V. Morozovas.
Požiūris į profilaktinius patikrinimus pasikeičia tik rimčiau susirgus
Anot mediko, sveikai besijaučiančiam jaunam asmeniui per metus gali pakakti ir vieno apsilankymo pas gydytojus, o kitiems gyventojams profilaktinių tyrimų gali reikėti ir kas pusmetį ar net trejetą mėnesių. V. Morozovo teigimu, visiems vienodo apsilankymų pas gydytojus grafiko tikrai nėra, tačiau reguliarūs apsilankymai pas gydytojus pacientui gali sutaupyti nemažai pinigų ar apsaugoti nuo rimtos ligos išplitimo.
Atlikto tyrimo duomenimis, 36 proc. gyventojų viena iš rūpinimosi sveikata priemonių nurodo atliekamus reguliarius profilaktinius sveikatos patikrinimus. Dažniausia priežastis, dėl kurios tokius patikrinimus ir tyrimus žmonės atlikti vengia, yra įsitikinimas, kad tai – ligų ieškojimas. Tarp kitų priežasčių taip pat nurodoma laiko ir pasiryžimo apsilankymui pas gydytoją stoka, įtarimų ar nusiskundimų savo sveikata neturėjimas bei brangiai kainuojančios sveikatos priežiūros paslaugos.
V. Morozovas sako, kad beveik vienintelė priežastis, kodėl pasikeičia gyventojų požiūris į sveikatos patikrinimus yra juos pačius ar artimuosius užklupusi liga. Be to, anot gydytojo, galima pastebėti ir dažnas gyventojų nerimo bangas dėl vienos ar kitos tuo metu žiniasklaidoje plačiai aptarinėjamos ligos rizikos. Tokios bangos paprastai labai greitai atslūgsta kartu su nurimusiu šurmuliu viešojoje erdvėje.
Kreipiasi baimindamiesi vieno – užkerta kelią daug baisesniam
„Viena pagrindinių problemų Lietuvoje yra ta, kad gyventojai savo sveikata rūpinasi nesistemingai. Dažnai pas gydytojus žmogus kreipiasi ir tyrimų reikalauja tik tada ir todėl, kad žiniasklaidoje ar kokiame interneto forume paskaitė apie vieną ar kitą jį išgąsdinusią ligą, nors asmuo neretai net nepatenka į to susirgimo rizikos grupę. Tuo metu daug realesni kitų negalavimų simptomai dažnai yra visiškai ignoruojami. Vis dėlto tokios spontaniškos baimės dėl mažai tikėtinos ligos gali būti ir naudingos. Pasitaiko, jog tokių vizitų metu laiku pastebimi kiti, kartais daug realesni ir didesni pavojai“, – pasakoja V. Morozovas.
Gydytojas taip pat pažymi, kad vyrai sveikatą dažniau tikrinasi paskatinti moterų arba ligai jau užklupus. Tuo metu moterys apskritai labiau linkusios rūpintis ne savo, o artimųjų – vaikų, tėvų, vyrų – sveikata.
Lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (29 proc.) lietuvių pas gydytojus lankosi ar medicininius tyrimus atlieka rečiau nei kartą per metus. 28 proc. gyventojų tai daro kartą per dvylika mėnesių, beveik ketvirtadalis (24 proc.) pas gydytojus lankosi kartą per tris mėnesius ar dažniau, o 19 proc. – kartą per pusę metų.
