Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai.
„Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais. Pavyzdžiui, buvo priimtas Vietos savivaldos įstatymas, kuris merą padarė ne tarybos nariu – šiuo įstatymu siekiama peržiūrėti tam tikras funkcijas, padalinti jas tarp tarybos narių, mero ir administracijos direktoriaus“, – Eltai įstatymo projektą pristatė Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas.
Taip pat, anot A. Matulo, siekiama pakeisti savivaldybės gydytojo pareigybę į „sveikatos reikalų koordinatorių“, tokiu būdu patikslinant tokio darbuotojo pareigas.
„Pervadinti savivaldybės gydytoją į koordinatorių – tai būtų valstybės tarnautojas ir jam būtų taikomos valstybės tarnautojui taikomi reikalavimai. Nes pertvarkos procese, kai kuriami sveikatos centrai, būtent savivaldybės gydytojas turėtų būti kaip koordinatorius, kaip organizatorius, sprendžiant įvairias problemas“, – kalbėjo Seimo narys.
Jam Seimo posėdžių salėje pritarė parlamentaras Linas Slušnys, pabrėždamas, kad savivaldybės gydytojo pareigybė klaidina visuomenę.
„Vadinti žmogų gydytoju, kad ir savivaldybės gydytoju, kai jis nėra baigęs medicinos mokslų, yra problema ir pačiam žmogui, ir kitų žmonių klaidinimas. Tikrai sutinku, kad koordinatorius gali būti, čia jokios problemos, bet kai mes baigusį vadybą pavadiname gydytoju... Jis nėra gydytojas“, – antradienį Seimo posėdžio metu kalbėjo L. Slušnys.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga teigė nematantis pagrindo keisti šios pareigybės pavadinimo.
„Nelabai įsivaizduoju, kas pasikeis, jei mes savivaldybės gydytoją pervadinsime į koordinatorių. Tai savaime nei kažką labai išsprendžia, nei prestižo, nei galimybių prideda“, – parlamento posėdyje sakė A. Veryga.
Įstatymų pakeitimų projektas taip pat paliečia slaugytojų atsakomybes ir gydytojų darbo naštą. A. Matulo teigimu, pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.
„Svarbiausias dalykas – siekiama mažinti administracinę naštą gydytojams ir pacientams. Pandemija parodė, kad kai kurie dalykai, pavyzdžiui, kai buvo leista slaugytojams išrašyti tyrimus, tam tikrus vaistus, pasitvirtino“, – sakė parlamentaras.
„Šiuo įstatymu norima suteikti daugiau teisių slaugytojams, leisti pratęsti lėtinėmis ligomis sergančių asmenų paskirtus vaistus, jeigu tie vaistai veikia, taip pat suteikti teisę išrašyti tam tikrus siuntimus konsultacijoms, suteikti teisę išrašyti siuntimus tam tikriems tyrimams“, – teigė A. Matulas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Seime sprendžiamas klausimas ir dėl tinkamo šių papildomų slaugytojų pareigybių apmokėjimo.
„Seimas ieškos ir ieško galimybių atitinkamai padidinti tam tikrus įkainius, kad būtų galima padidinti slaugytojų atlyginimus dėl padidėjusio darbo krūvio“, – Seimo posėdyje teigė A. Matulas.
Vis dėlto, opozicija aršiai kritikavo tai, kad valdantieji, teikdami įstatymų pakeitimus, nenumatė lėšų padidintam slaugytojų darbo krūviui kompensuoti. Darbo partijos frakcijos narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė nemano, kad galima priimti įstatymų pataisas, nenumačius finansavimo.
„Kai kalbame apie darbo krūvio bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams didinimą, bet nematome visiškai perspektyvos dėl darbo užmokesčio... Mes negalime uždėti žmonėms tam tikrų dalykų, kuriais norime išspręsti tam tikras problemas, tačiau jiems už tai nenumatyti darbo užmokesčio“, – akcentavo V. Giraitytė-Juškevičienė.
