„Savivaldybės, kurių funkcija yra užtikrinti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, rūpinasi, kad vietos gyventojus pasiektų kuo daugiau kokybiškų sveikatos paslaugų. Tačiau, kaip žinote, sveikatos apsaugos sritis – kompleksinė, ji apima ir specialistų rengimą bei skaičių, ir skiriamą finansavimą, pagaliau – vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) formuojama politika, kuri pastaraisiais metais nepasižymi nei dideliu nuoseklumu, nei gerai išdiskutuotais siūlymais ar gerėjančia sveikatos paslaugų kokybe bei prieinamumu gyventojams“, – teigiama laiške.
Savivaldybių vadovai pabrėžia, kad ne vienerius metus stebima tendencija centralizuoti rajonines ligonines turėtų prasmę tik vienu atveju – jei pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas.
Tačiau, anot jų, šiuo metu vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma rodo, kad ministerijos prioritetas nėra vidutinių ir mažųjų savivaldybių gyventojų teisė gauti kokybiškas paslaugas vietoje ir laiku, o greičiau galimybė kontroliuoti turint savo galioje dideles reformai skiriamas ES lėšas.
LSA valdybos nariai primena, kad rajoninės ligoninės savivaldybėms ir jose gyvenantiems žmonės – nepaprastais svarbios, o savivaldybės visomis turimomis galimybėmis ir resursais siekia, kad sveikatos klausimus būtų galima spręsti laiku ir kuo arčiau namų.
Ministras raginamas prisiminti jo paties išsakytus teiginius, kad be savivaldybių gebėjimo prisiimti atsakomybę ir efektyviai spręsti vietoje kylančius iššūkius, valstybė nebūtų veiksmingai suvaldžiusi ir COVID–19 pandemijos.
„Jūsų kritika visai šalies savivaldai grindžiama vienu konkrečiu atveju, kurio visos aplinkybės savaitės pradžioje Jums nebuvo žinomos. Ar pagal šią logiką, prisiminusi ne vieną SAM ar jos pavaldžiose įstaigose susidariusią sudėtingą ir nevienareikšmišką situaciją, visuomenė turėtų tai vertinti kaip „sisteminį signalą“ ir daryti išvadą, kad ši sritis ministerijai per sudėtinga?“ – klausiame laiške.
LSA tai pat siūlo daugiau laiko ir energijos skirti ne parodomiesiems, o konstruktyviems pokalbiams su savivalda.
„Esame įsitikinę, kad tik dirbant kartu ir girdint vieniems kitus galėsime pasiekti esminių teigiamų pokyčių šalies sveikatos sistemoje. Ne tokių, kurie gražiai atrodo prezentacijose Europos Komisijai, o pokyčių, kuriuos realiai pajustų šalies gyventojai“, – teigia LSA valdybos nariai.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvos savivaldybės galės pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose turėtų būti suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų.
Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Sveikatos centrų įkūrimui suplanuotos investicijos: 122,5 mln. eurų – reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui, 30,2 mln. eurų – sveikatos centrų veiklos modelio diegimui (ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos).
Tačiau tiek savivaldybių, tiek medicinos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai nerimauja – trūksta ir bendradarbiavimo, ir aiškumo, kaip planuojami sveikatos centrai turi atrodyti.
A. Dulkys savo ruožtu sukritikavo savivaldybių atstovus dėl nemokėjimo naudotis ministerijos suteikiamais įrankiais.
„Visa informacija apie pokyčius yra vieša. Matyt, labai jau daug metų sveikatos sistemoje nebuvo pokyčių. Mes gal tiesiog nemokame tuose pokyčiuose dalyvauti, nemokame naudotis tais bendrais įrankiais“, – teigė A. Dulkys.
