Vilniečio Sauliaus šeimai dar visai neseniai teko patirti nemažai iššūkių. Prieš 5 metus jo žmona sužinojo, kad serga vėžiu.
„Ketvirta stadija, bet šiuo metu mums sekasi labai gerai“, – LNK Žinioms sakė pašnekovas.
Saulius įsitikinęs – tokie geri gydymo rezultatai dėl to, kad žmonai skiriami inovatyvūs vaistai.
„Praktiškai be jokių šalutinių efektų, žmogus gali gyventi pilnavertišką gyvenimą. Nežinotumėte, kad žmogus serga onkologine liga“, – sakė Saulius Bartkevičius.
Jei ne kompensacija, vaistai kainuotų iki 4 tūkstančių eurų 3 savaitėms. Tačiau ne visiems taip pasisekė su vaistais, kaip Sauliaus žmonai. Pacientus vienijančios organizacijos sako, kad ligoniniai negauna kompensuojamųjų vaistų, nes stringa jų vertinimas Vaistų kontrolės tarnyboje.
„Lietuvoje šiuo metu yra tikrai labai tragiška situacija su vaistų vertinimu. Pagrindinė priežastis yra ta, kad valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nevykdo savo vienos iš pagrindinių funkcijų, tai yra vaistų vertinimas. Per mėnesį yra įvertinama apie dvi paraiškas. Tai yra vienas iš būdų, kaip pacientams neskirti vaistų ir nenaudoti PSDF lėšų“, – sakė Asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.
Kai kurios paraiškos guli neišnagrinėtos pusantrų metų.
„Tai reiškia, kad tie žmonės tiesiog miršta. Žmogus žino, kad yra sukurti vaistai, jie galbūt galėtų jam padėti, bet jie yra neprieinami“, – kalbėjo I. Drėgvienė.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės Editos Baltrukševičienės teigimu, Lietuva yra tarp paskutinių šalių pagal vaistų prieinamumą ir pagal laiką, per kurį patenka vaistai. Vidutiniškai buvo suskaičiuota, kad vaistai į Lietuva vidutiniškai patenka per dvejus metus.
Gydytojams skaudu žinoti, kad yra vaistų, kurie galėtų padėti, bet jų skirti negalima, nes šių vaistų nėra prekyboje arba jie nekompensuojami. Trims savaitėms vaistai gali kainuoti ir 5 tūkstančius eurų.
„Tokie vaistai tikrai pagerina mūsų pacientų išgyvenamumą, gydymo rezultatus. Mes jų negalime paskirti, nors esame Europos Sąjungos šalis ir vaistas yra registruotas Europos Sąjungoje“, – kalbėjo E. Baltrukševičienė.
Vaistų kontrolės tarnyba teisinasi – vaistų paraiškas vertina lėtai, nes trūksta darbuotojų. O jų trūksta, nes trūksta pinigų algoms.
„Turbūt patys blogiausi metai buvo 2021-ieji, kai per keletą mėnesių tarnybą paliko didžioji dalis šio skyriaus darbuotojų. Na, ir tada, iš tikrųjų, paraiškų vertinimas labai reikšmingai sustojo“, – kalbėjo Vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.
Skyriuje buvo likę vos 3 darbuotojai. Dabar dirba 11, bet reikėtų mažiausiai dar 5.
„Yra priimtų naujų specialistų, tai tikimės, kad pavyks pramušti tą butelio kamštį. Specialistų pritraukimas yra gana sudėtingas. Bet problemą pripažįstu, taip, tai yra problema“, – sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tačiau, anot Vaistų kontrolės tarnybos atstovės, užsigulėjusios paraiškos nebus greitai išnagrinėtos.
„Būtų idealu, jei mes galėtume tai padaryti iki 2023 metų vidurio, tai būtų idealistinės prognozės. Bet, nemanau, kad mes tas idealistines prognozes galėsim taip sparčiai įgyvendinti“, – sakė R. Pilvinienė.
Kol vaistai nekompensuojami, kai kurie pacientai juos perka už savo pinigus, vėliau bando prisiteisti iš valstybės. Viena vilnietė prisiteisė apie 30 tūkstančių eurų, kuriuos išleido nekompensuojamiems vaistams.
Pacientų atstovai sako, kad tokių atvejų gali būti daugiau.
„Valstybė patirs nuostolius, jei įsigalios tokia teismų praktika, kad kai laiku negauname gydymo, tą gydymą turės kompensuoti per teismus“, – sakė POLA prezidentas Gediminas Žižys.
Kai kurie kompensuojamųjų vaistų negaunantys pacientai pagalbos prašo iš labdaros fondų ar tiesiai iš farmacininkų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
