Tam Kalifornijos universiteto mokslininkai subūrė 35 savanorių grupę, kuri buvo padalinta į dvi dalis. Tyrimo dalyviams buvo rodomi emocijas keliantys vaizdai. Vėliau jie buvo peržiūrimi dar kartą. Per visą eksperimentą savanorių smegenys buvo skenuojamos.
Dalis savanorių tarp peržiūrų galėjo vieną naktį išsimiegoti. Šių asmenų smegenų skenografijose užfiksuotas mažesnis migdolinio kūno — smegenų srities, atsakingos už emocijas — aktyvumas. O štai už racionalumą atsakinga smegenų sritis — prieškaktinė smegenų žievė — buvo aktyvesnė. Kitaip tariant, ryšys tarp prisiminimų ir sapnų buvo akivaizdžiai įrodytas.
Naktį nemiegoję tyrimo dalyviai kur kas emocingiau reagavo antrą kartą išvydę tuos pačius vaizdus. Tyrimai įrodė: 20 proc. miego, per kurį regime sapnus, atlieka svarbų vaidmenį apdorojant nesenų įvykių sukeltus prisiminimus. Gali būti, kad esmė slypi cheminiuose pasikeitimuose, kurie vyksta miego REM-fazės metu.
Eksperimentui vadovavęs Matthew Walkeris teigia: „Žinoma, kad miego REM-fazės metu pastebimas smarkus su stresu susijusio noradrenalino koncentracijos sumažėjimas. Kai šioje stadijoje nemalonūs prisiminimai apdorojami, ryte žmogus atsibunda kur kas geriau nusiteikęs“.
