„Šis pervežimas buvo planinis. Šiame etape neurochirurgų pagalbos nereikia, todėl apsidraudžiant, kad nekiltų kokių nors problemų dėl širdies ateityje, nuspręsta šį laiką išnaudoti tokiai apžiūrai. Tai buvo padaryta iš atsargumo“, - sakė V. Prunskus.
Anot pašnekovo, K. Prunskienei atliekami nuodugnūs tyrimai, kurių pagalba norima daugiau sužinoti apie jos širdies būklę, o prireikus skirti palaikomąjį gydymą.
„Manau, ji čia savaitėlę pabus ir grįšime atgal“, - teigė vyras. Anot jo, artimieji kol kas nenusprendę, kurią iš ligoninių – Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę ar Santariškių klinikas – pasirinks politikės reabilitacijai. Mat abi ligoninės teikia reabilitacijos paslaugas insultą patyrusiems pacientams.
DELFI primena, kad K. Prunskienę išeminis insultas ištiko dėl širdies ligos. Prieš dvi savaites iki insulto ji apsilankė pas gydytoją, nes atsirado nedidelis dusulys. Medikai, patikrinę širdį, nustatė, kad viena vainikinė kraujagyslė susiaurėjusi, todėl buvo įstatytas ją praplėtęs stentas. Po procedūros K. Prunskienė jautėsi gerai ir kūrė planus ateičiai.
K. Prunskienę stiprus insultas ištiko vasario 26 d. Maždaug po paros būklė labai pablogėjo – pradėjo tinti smegenys, todėl iš Santariškių klinikų politikė buvo pervežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo atlikta neurochirurginė operacija – išimta dalis kaukolės, kad kaulai nespaustų ir dar labiau nepažeistų tinstančių smegenų.
Sąmonę politikė atgavo praėjus maždaug dviem savaitėms po insulto. Vėliau ji pradėjo tarti kai kuriuos žodžius, o šią savaitę pradėjo valgyti natūralų maistą, tačiau judėti dar negali.
K. Prunskienė yra gimusi 1943 m. vasario 26 d. Taigi insultas ją ištiko per gimtadienį.
K. Prunskienė yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė. Ministrės pirmininkės pareigas ji ėjo nuo 1990 m. kovo mėnesio iki 1991 m. sausio, tačiau jos veiklą kiti politikai vertina nevienareikšmiškai.
Šiuo metu K. Prunskienė vadovauja Lietuvos liaudies partijai, anksčiau buvo Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė, dar anksčiau priklausė Naujosios demokratijos bei Moterų partijoms.
Visą politinę karjerą K. Prunskienę persekioja galimo bendradarbiavimo su KGB šešėlis, tačiau politikė sąsajas su šia sovietų slaptąja tarnyba visuomet neigė, galutinis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas K. Prunskienei taip pat buvo palankus.
