Ritos gyvenimo eksperimentai baigėsi insultu, koma ir infarktu: teko daryti išvadas

Rita Maknavičienė šiuo metu jėgas atgauna sanatorijoje. 45-erių moteris per pusantrų metų iškentė daug negandų – patyrė insultą, gulėjo komos būsenoje, o prieš mažiau nei dvi savaites išgyveno ir infarktą. Šie įvykiai pakeitė ne tik moters fizines galias – paralyžiuota pusė kūno, sutriko rega – tačiau ir mąstymą – Rita tikina supratusi, kad būtina save mylėti, labiau rūpintis sveikata.

Praėjusių metų birželį R. Maknavičienę ištiko insultas. Tiesa, ši diagnozė nebuvo it iš giedro dangaus.

„Daktarai sako, kad kaltas gyvenimo būdas. Per dieną surūkydavau po pakelį cigarečių, nesaugojau savęs. Žinote, mes – moterys. Pasirūpiname vyrais, vaikais, bet ne savimi. Jau kurį laiką mano kraujospūdis buvo labai aukštas. Žinojau, kas gali įvykti, tik nežinojau, kada. Juolab, negėriau jokių reikalingų vaistų. Mano vidaus ligų gydytoja sakydavo – gerk vaistus arba galiausiai gulėsi kaip daržovė. Prisidėjo ir tai, kad sirgau aneurizma. Galbūt ir jūs sergate šia klastinga liga, tik to nenumanote. Man ši liga buvo įgimta, kol galvos nepersišvieti, tol ir vaikštai nežinioje. Ją aptikus, ligai galima užbėgti už akių – išoperuoti iki trūkimo“, - pasakojo pašnekovė.

Nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas vadinamas aneurizma. Didžiausias pavojus, susijęs su aneurizmomis yra tai, kad jos gali plyšti. Plyšus aneurizmai, pasekmės neretai būna sunkios, kartais mirtinos.

„Plyšo ji ir man. Po to didžiulio ir stipraus skausmo, kurį pajutau, netekau sąmonės – panirau į komą. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Buvau labai greitai nuvežta į Kauno klinikas, padaryti tikslūs tyrimai. Dėkoju gydytojui Giedrimantui Bernotui, kad taip greit mane išoperavo – tik dėl jo šiandien esu gyva. Komoje praleidau tris dienas, tačiau neatsimenu nieko. Prabudusi nieko nesupratau, nežinojau, kas su manimi buvo daryta, kas šalia manęs buvo visą šį laiką.

Ilgą laiką dar nesuvokiau situacijos. Du-tris mėnesius vaikščiodavau be koordinacijos. Buvau neužtikrinta, ar protauju blaiviai. Nežinojau, ar tai, ką darau, yra normalu, ar nesąmoningas veiksmas“, - pripažįsta moteris.

Prireikė daugiau nei metų, kol Rita galėjo ramiau atsipūsti. Deja, pasekmių išvengti nepavyko.

„Pasekmės liko minimalios. Vienos akies nervas mirė, o kitoje akyje buvo krešulys, kurį operacijos metu išvarė. Gydytojai padarė viską, ką galėjo, tačiau rega nebebus tokia pati niekada – naujų nervų įdėti nebeįmanoma. Nematau nieko kairėje pusėje, o pats regėjimas yra „išsitaškęs“. Tačiau gerai matau žiūrėdama tiesiai. Taip pat liko ir kairės kūno pusės paralyžius. Vaikščioti galiu, tačiau kairė ranka ir koja yra kitokios, „medinės“, - atviravo pašnekovė.

Moteris po insulto sakė pakeitusi gyvenimo būdą – sumažėjo tempas, vartojami reikalingi vaistai, daugiau dėmesio skiriama sveikatai. Tiesa, rūkymo Rita visiškai dar neatsisakė.

Prieš mažiau nei dvi savaites moterį ištiko dar viena neganda – infarktas.

„Infarktas jau buvo it perkūnas iš giedro dangaus. Net nespėjau sureaguoti. Ramus vakaras prie televizoriaus, kai staiga krūtinę persmelkia baisingai stiprus skausmas. Nežinau, kas darosi kūnui. Nesupranti, nors ir esi sąmoningas. Išsikviečiau greitąją pagalbą. Namuose buvo padaryta kardiograma, suleisti vaistai ir labai greitai vėl nuvežta į klinikas ir ten iš kraujagyslės išimtas krešulys. Visa tai įvyko per pusę valandos. Sekasi man.

Gydytojai sakė, kad ir vėl kaltas mano gyvenimo būdas, rūkymas ir kontraceptikai – irgi mirtinas kokteilis“, - sako Rita. Dabar ji jaučiasi gerai. Jėgas atgauna sanatorijoje. Moters teigimu, tokie gyvenimo iššūkiai verčia susimąstyti apie savo gyvenimą, apie mitybą – ypač vengti cholesterolio, labiau mylėti save.

Gydytojas: atrodytų, tarsi žmonės tyčia nori susirgti

Kauno klinikų Neurologijos skyriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus DELFI pasakojo, kad insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga, prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu.

„Tiesa, du trečdaliai žmonių turi patį sunkiausią širdies kraujagyslių, o ne smegenų insultą. Tie pakitimai, kurie sukelia insultą, pirmiausiai atsiranda širdies arterijose arba pačioje širdyje ir tik tada keliauja į smegenis“, - sakė jis.

Insultas nėra žaibiškai kertanti liga – jai palankios sąlygos neretai kuriasi metų metus.

„Aterosklerozės procesai dažniausiai susiję su amžiumi bei genetika, aukštu negydomu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu, kuris sukelia riebalinių medžiagų nusėdimą ant kraujagyslių sienelių. Toks procesas – ne vienerių metų. Jei žmogus reguliariai tikrinasi pas gydytojus, jis turėtų būti įspėtas apie insulto pavojų“, - teigė A. Vaitkus.

Gydytojas pabrėžė, kad jei žmonės teisingai gydytų aukštą kraujospūdį, insulto rizika sumažėtų net 40 proc.

„Žmonės vartoja vaistus, „numušančius“ kraujospūdį. Tada bėdos lyg ir nelieka, pas šeimos gydytoją pacientai nebeina ir gydosi patys įvairiom tabletėm. Jei žmogaus aukštas kraujospūdis – reikia pasidaryti ir kardiogramą, ir kraujo klampumą patikrinti, ir cholesterolio kiekį pamatuoti. Šis derinys labai veikia kraujagysles – storėjančios kraujagyslės sumažina kraujo pratekėjimą į visus organus, ne tik smegenis. Todėl reikia rimtai vertinti savo sveikatą“, - sakė A. Vaitkus.

Tačiau yra ir keletas faktorių, kuriuos žmogus gali pakeisti dar šiandien ir taip sumažinti pavojingos ligos riziką.

„Žmogus turi kontroliuoti savo kūno masę. Aukštas kraujospūdis ir viršsvoris vargina širdį, ji turi dirbti keliskart daugiau, raumuo pervargsta, atsiranda rizika sutrikti širdies ritmui. Svarbus faktorius ir cukraligė – nebylioji liga, kurios daug metų nejauti, kol išlenda pasekmės. Pavojų kelia rūkymas ir alkoholio vartojimas. Svarbu palaikyti ir skysčių balansą, gerti daug vandens. Reikia gerti ne tik tada, kai jaučiamas troškulys“, - patarė specialistas.

A. Vaitkaus teigimu, insultu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Paaugliai, kuriems diagnozuota ši liga, neretai turi kitų genetinių susirgimų – pažeistų kraujagyslių ar krešumo sutrikimų, serga kitomis retomis ligomis.

„Vyrai nuo insulto labiau neapsaugoti nei moterys, čia jau gamta taip sudėstė. Išsiskiria tam tikri hormonai, kurie didina spaudimą, cukraus kiekį. Tuo metu gamta moterimis rūpinasi tol, kol jos gali gimdyti vaikus – iki menopauzės išskiriami hormonai padeda saugoti sveikatą. Sutrikus hormonų veiklai, moterys net pralenkia vyrus pagal insultų dažnį“, - teigė Kauno klinikų Neurologijos skyriaus vadovas.

Gydytojo teigimu, kas šešias sekundes pasaulyje dėl insulto žmogus pasikeičia negrįžtamai.

„Net ir išgyvenęs insultą, jis niekada nebebus toks, koks buvo prieš ligą“, - pripažino A. Vaitkus. Jis juokavo, kad atrodytų, Lietuvoje yra slapta asociacija „Norinčiųjų susirgti insultu“, kurie tyčia nesiima jokių priemonių, sumažinančių riziką – prastai maitinasi, geria, rūko, stresuoja, negydo aukšto spaudimo.